Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkiniuose yra virš 66 tūkstančių eksponatų. Trijuose skyriuose saugomi H. Scheu giminės ir dvaro istorijos dokumentai ir daiktai, Mažosios Lietuvos etnografijos ir archeologijos pavyzdžiai pakankamai išsamiai tirti Lietuvos ir Vokietijos istorikų…
Skaitykite daugiau..
Penktadienį, vasario 22 dieną, po 30 metų, penkių mėnesių ir 28 dienų į amžiną saugojimo vietą – Šilutės H.Šojaus muziejų – buvo perduotas istorinis dokumentas: 1988 metų rugpjūčio 25 dieną pradėtos rašyti Šilutės sąjūdžio iniciatyvinės…
Atmintis, prisiminimai ir istorija yra paslaptingos jėgos. Laikas neatkuria to ko netenkame. Daug kas iškrinta, kaip rašė vokiečių rašytojas Erich Kästner, per stambaus didelio rėčio akutes tuštumon, kuri lieka tuščia, kad ir kiek jon bekristų….
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įkūrimo pradžią reikėtų sieti su 1889 m., kuomet Šilokarčemos dvarą įsigijo Hugo Šojus (H. Scheu, 1845-1937 m.). Iš pradžių dvarininkas surinktas muziejines vertybes perduodavo Karaliaučiaus, Įsručio muziejams, vėliau – įvairias antikvarines…
Po I-ojo pasaulinio karo (1914-1918 m.) Europoje pradeda kurtis naujos valstybės. Tik tada pasauliniame žemėlapyje atsiranda Vengrija, Čekoslovakija, Latvija, Lietuva, Estija, Suomija ir Lenkija. Paryžiaus taikos konferencijos metu, kuri vyko nuo 1919 m. sausio 18…
Artėjant Tilžės akto pasirašymo šimtmečiui, norėtume pasidalinti buvusio Šilutės muziejaus darbuotojo Dariaus Barasos įžvalgomis apie jį ir paraginti lapkričio 30 d. 14.00 val. dalyvauti renginyje „Tilžės akto 100-mečio akcentai“, kuris vyks F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje…
Tarp Kuršių marių ir Klišių Tyro pelkės jau daugiau kaip du šimtmečiai gyvena žvejų laukininkų Gelžių gentis. Ne vieną šios garbingos giminės kartą jau priglaudė Klišių kaimo kapinaitės, bet genties sodyba kaip stovėjo taip ir…
Informaciniai karai – visiškai nėra jokia naujiena. Nuo seno nedraugiškos šalys, panaudodamos įvairius būdus bei metodus, skleisdavo kitose sau palankią informaciją. Taip būdavo formuojama vietos gyventojų nuotaikos ar požiūriai. „Šilainės kraštas“ svetainė gavo 1936 metų…
Paskutine, ketvirta, dalis pasakojimo apie spaudos darbuotoją Albertą Puskepalaitį. Joje jo įspūdžiai bei atsiminimai apie 1914 metų rugpjūčio mėnesį prasidėjusį Didįjį, vėliau pavadintą Pirmuoju, pasaulinį karą. Juos rašė ir pats, ir jo bičiulis Ansas Lymantas….
Spaudos darbuotojo Alberto Puskepalaičio atsiminimų trečioji dalis. Autentiškame pasakojime daug įdomių detalių apie Tilžėje iki 1914 metų Didžiojo karo veikusias spaustuves ir jų darbuotojus. Biografiniai duomenys apie Albertą Puskepalaitį bei jo pasakojimai apie savo vaikystę buvo pateikti…
Tęsiame pasakojimą apie iš Mažosios Lietuvos kilusį spaudos darbuotoją Albertą Puskepalaitį, kurio 120 metų gimimo sukaktį minėjome birželio 20 dieną. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukęs į Vokietiją, o vėliau į JAV, jis tęsė savo darbą…
Šiomis dienomis į Tėvynę iš tolimosios Amerikos grįžo Vasario 16-osios Akto signataras Mykolas Biržiška drauge su savo žmona Bronislova. Deja, grįžo tik jų palaikai. Jie bus iškilmingai palaidoti Rasų kapinėse Vilniuje. 1940 metais, užplūdus sovietiniam…
Birželio 20 dieną sukako 120 metų, kai Rudminuose, Pilkalnio apskrityje Rytų Prūsijoje, 1898 metais gimė Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas Albertas Puskepalaitis. Nugyvenęs įvairių nutikimų kupiną gyvenimą, 1979 rugpjūčio 20 d. jis mirė toli nuo savo…
Šiais metais minint Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago metus yra puiki proga prisiminti ir kitus laisvės kovotojus. Vienas jų – ginti Tėvynės į Biržų miškus išėjęs literatas Bronius Krvickas. Greičiausiai būdamas miško bunkeryje…
Šiaip jau šiuos atsiminimus tiksliau reikėtų pavadinti taip: „Profesorės Kornelijos Kalinauskaitės – Fledžinskienės prisiminimai, perskaičius Ewald Laux (Lauks) straipsnius „Memeler Dampfboot“ 1980 m.“ Apie šią profesorę kraštietę šilutiškiai turėtų žinoti iš prieš beveik porą metų…
