Tarp Kuršių marių ir Klišių Tyro pelkės jau daugiau kaip du šimtmečiai gyvena žvejų laukininkų Gelžių gentis. Ne vieną šios garbingos giminės kartą jau priglaudė Klišių kaimo kapinaitės, bet genties sodyba kaip stovėjo taip ir…
Skaitykite daugiau..
Informaciniai karai – visiškai nėra jokia naujiena. Nuo seno nedraugiškos šalys, panaudodamos įvairius būdus bei metodus, skleisdavo kitose sau palankią informaciją. Taip būdavo formuojama vietos gyventojų nuotaikos ar požiūriai. „Šilainės kraštas“ svetainė gavo 1936 metų…
Paskutine, ketvirta, dalis pasakojimo apie spaudos darbuotoją Albertą Puskepalaitį. Joje jo įspūdžiai bei atsiminimai apie 1914 metų rugpjūčio mėnesį prasidėjusį Didįjį, vėliau pavadintą Pirmuoju, pasaulinį karą. Juos rašė ir pats, ir jo bičiulis Ansas Lymantas….
Spaudos darbuotojo Alberto Puskepalaičio atsiminimų trečioji dalis. Autentiškame pasakojime daug įdomių detalių apie Tilžėje iki 1914 metų Didžiojo karo veikusias spaustuves ir jų darbuotojus. Biografiniai duomenys apie Albertą Puskepalaitį bei jo pasakojimai apie savo vaikystę buvo pateikti…
Tęsiame pasakojimą apie iš Mažosios Lietuvos kilusį spaudos darbuotoją Albertą Puskepalaitį, kurio 120 metų gimimo sukaktį minėjome birželio 20 dieną. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukęs į Vokietiją, o vėliau į JAV, jis tęsė savo darbą…
Šiomis dienomis į Tėvynę iš tolimosios Amerikos grįžo Vasario 16-osios Akto signataras Mykolas Biržiška drauge su savo žmona Bronislova. Deja, grįžo tik jų palaikai. Jie bus iškilmingai palaidoti Rasų kapinėse Vilniuje. 1940 metais, užplūdus sovietiniam…
Birželio 20 dieną sukako 120 metų, kai Rudminuose, Pilkalnio apskrityje Rytų Prūsijoje, 1898 metais gimė Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas Albertas Puskepalaitis. Nugyvenęs įvairių nutikimų kupiną gyvenimą, 1979 rugpjūčio 20 d. jis mirė toli nuo savo…
Šiais metais minint Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago metus yra puiki proga prisiminti ir kitus laisvės kovotojus. Vienas jų – ginti Tėvynės į Biržų miškus išėjęs literatas Bronius Krvickas. Greičiausiai būdamas miško bunkeryje…
Šiaip jau šiuos atsiminimus tiksliau reikėtų pavadinti taip: „Profesorės Kornelijos Kalinauskaitės – Fledžinskienės prisiminimai, perskaičius Ewald Laux (Lauks) straipsnius „Memeler Dampfboot“ 1980 m.“ Apie šią profesorę kraštietę šilutiškiai turėtų žinoti iš prieš beveik porą metų…
Jau buvo minėta, kad R. E. Radke su pirmaja žmona buvo susilaukę dar vieno sūnaus Richardo, apie kurį tėvas labai neigiamai buvo atsiliepęs dar 1860 m. savo testamente. Jame rašė, kad šis sūnus savo lengvabūdišku…
Kone pačiame miesto centre, įspraustas H. Šojaus g. ir Atgimimo al. sankirtos kampe, ribojamas prekyviečių „Egmina“ ir „Halė“, o taip pat Naujųjų Apaštalų bažnyčios, Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų kaimynystėje plyti atviras žemės rėžis. Senųjų…
Iš Richardo Pyčo (Pietsch) knygos „Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje“ Ankstesnė dalis „Žvejo žmonos kasdieniai rūpesčiai ir darbai“ Žvejai išpažino evangelikų tikėjimą ir buvo labai religingi. Šeštadienių pavakariais, apie 18 valandą, išgirdę bažnyčios varpą, nutraukdavo visus…
Iš Richardo Pyčo (Pietsch) knygos „Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje“ Gyvenimas Nerijoje jiems buvo ne iš lengvųjų. Ypač vasaromis užgriūdavo tokia darbų našta, kad visų jų nudirbt buvo beveik neįmanoma. Vos tik vyras baigdavo tvarkytis su…
1938 m. vasario 16 d. Klaipėdoje Kaip rašoma, vasario 16 d. (trečiadienis) Klaipėdoje buvusi saulėta. Oras tokiuose minėjimuose, pasirodo, irgi vaidino nemenką vaidmenį. Antai, 1929 m. vasario 16 d. iškilmės buvo nukeltos į pavasarį (gegužės…
Iki 1923 m. Klaipėdos kraštas keletą šimtmečių priklausė Prūsijos, Vokietijos imperijos politinei, kultūrinei erdvei. Daugelis kartų lig tol čia šventė ir minėjo Prūsijos karalių bei kaizerių gimtadienius, prisimindavo ir pagerbdavo kovose už Prūsiją ir Vokietiją…
