Kone pačiame miesto centre, įspraustas H. Šojaus g. ir Atgimimo al. sankirtos kampe, ribojamas prekyviečių „Egmina“ ir „Halė“, o taip pat Naujųjų Apaštalų bažnyčios, Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų kaimynystėje plyti atviras žemės rėžis. Senųjų…
Skaitykite daugiau..
Iš Richardo Pyčo (Pietsch) knygos „Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje“ Ankstesnė dalis „Žvejo žmonos kasdieniai rūpesčiai ir darbai“ Žvejai išpažino evangelikų tikėjimą ir buvo labai religingi. Šeštadienių pavakariais, apie 18 valandą, išgirdę bažnyčios varpą, nutraukdavo visus…
Iš Richardo Pyčo (Pietsch) knygos „Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje“ Gyvenimas Nerijoje jiems buvo ne iš lengvųjų. Ypač vasaromis užgriūdavo tokia darbų našta, kad visų jų nudirbt buvo beveik neįmanoma. Vos tik vyras baigdavo tvarkytis su…
1938 m. vasario 16 d. Klaipėdoje Kaip rašoma, vasario 16 d. (trečiadienis) Klaipėdoje buvusi saulėta. Oras tokiuose minėjimuose, pasirodo, irgi vaidino nemenką vaidmenį. Antai, 1929 m. vasario 16 d. iškilmės buvo nukeltos į pavasarį (gegužės…
Iki 1923 m. Klaipėdos kraštas keletą šimtmečių priklausė Prūsijos, Vokietijos imperijos politinei, kultūrinei erdvei. Daugelis kartų lig tol čia šventė ir minėjo Prūsijos karalių bei kaizerių gimtadienius, prisimindavo ir pagerbdavo kovose už Prūsiją ir Vokietiją…
Tarpukaryje būta labai intensyvaus krovinių judėjimo Nemunu iš Klaipėdos į Kauną bei priešinga kryptimi. Smalininkuose buvo įrengtas punktas, kur buvo apmokestinamos upe plukdomos prekės. Dėl kažkokių priežasčių pakeitus iki tol ten dirbusį policininką „silpnaraščiu, nemokančiu…
Autoriaus – Vladislovo Sirokomlės – įžangos žodis, paskelbtas knygos „Nemunas. Nuo versmių iki žiočių“ pratarmėje. „Gerbk savo Tėvą ir savo Motiną“, sako vienas švenčiausių neatšaukiamų įsakymų. Tatai privalom Dievui ir visuomenei, grynai šeimynine prasme imant. Platesne…
Vladislovo Sirokomlės (tikrumoje Liudviko Kondratovičiaus, 1823-1862) knygoje „Nemunu nuo versmių iki žiočių“, jos antroje dalyje, kurią skelbėme, išties randi įdomiausių dalykų kur. Kur kitur rasi beveik dokumentiškai, tik šiek tiek beletrizuotą tolimų laikų kelionės Nemuno…
Šia, penktąją dalimi, baigiame prieš daugiau kaip pusantro šimtmečio Vladislovo Sirokomlės rašytą pasakojimą apie kelionę laivu Nemunu ir do deltos upėmis iki Karaliaučiaus. Vaizdingame pasakojime keliautojų akimis pamatome tų vietų gamtos savitumą ir grožį bei…
Tęsiame Vladislovo Sirokomlės pasakojimą iš 1861 metais parašytos knygos „Nemunu nuo versmių iki žiočių“. Ją 1933 metais iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė Kazys Bizauskas, jauniausiais 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Pirmoji dalis buvo skelbta 2017…
Trečioji Vladislovo Sirokomlės pasakojimo dalis iš 1861 metais parašytos knygos „Nemunu nuo versmių iki žiočių“. Ją 1933 metais iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė Kazys Bizauskas, jauniausiais 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Pirmoji dalis buvo…
Vokietijos karinių oro pajėgų (Luftwaffe) žvalgyba savo veiklą labai suaktyvino Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Pradėti organizuoti sisteminiai skrydžiai tose vietose, kuriose vyko karo veiksmai, arba užkariauti numatytose teritorijose. Iš oro buvo fiksuojami daugiausia karinės ir civilinės infrastruktūros…
Tęsiame pasakojimą iš Vladislovo Sirokomlės iš 1861 metų knygos „Nemunu nuo versmių iki žiočių“. Ją 1933 metais iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė Kazys Bizauskas, jauniausiais 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Pirmoji dalis buvo skelbta 2017…
Visa Jurbarko prieplauka buvo užgulta vytinių ir prūsiškų burlaivių. Čia rasiu ir savo vytinę, bet temsta, stiprus vėjas ir vandens srovė nunešė mus nuo miesto. Vos tik 10 val. vakaro įstengėme priplaukti dešinįjį krantą. Čia…
Tęsinys. Pradžia „Kai kurie Klaipėdos krašto lietuvininkų – šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai. II dalis“ čia. Prašmatnios vaišės H.Šojaus dvare Mažai iki šiol žinoma apie minėtose maitinimo vietose siūlytų patiekalų asortimentą. Iškilmingesnių pietų pavyzdžiu galėtų pasitarnauti…
