Tęsiame dr. Rubeno Bukavicko pasakojimą apie tai, kaip atrodė gyvenimas Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo, kai nelikus senųjų gyventojų čia ėmė šeimininkauti atėjūnai iš Rytų. Pirmąją dalį „Klaipėdos krašto ir jo gyventojų turto likimas,…
Mes, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai, reiškiame susirūpinimą blogėjančia Mažosios Lietuvos kultūros paveldo būkle. Mažoji Lietuva – išskirtinis etnografinis Lietuvos regionas, dėl susiklosčiusių istorinių ir geopolitinių aplinkybių likęs su itin mažu skaičiumi vietos gyventojų, kultūrinės…
Pralaimėjusi Antrąjį pasaulinį karą, Vokietija buvo ne tik išstumta iš jos užimtų teritorijų Rytuose, bet ir neteko ir didelės dalies savo žemių. Vokiečių tautybės arba Vokietijos pilietybę turintys asmenys buvo priversti išsikelti iš istoriškai jų…
Vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko dr. Liucijos Citavičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos knyga. Kristupas Danielius Hasenšteinas. Nusidavimai švento kariavimo“ (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024)…
1928 metais Žemaičių Naumiesčio centre pastatytame Lietuvos laisvės gynėjų paminkle įrašyti „1919 – 1922 dėl Lietuvos laisvės žuvę Bitinas Dovydas, Bružaitis Gustavas, Gudaitis Andriejus, Kazlauskas Kazimieras, Mickus Antanas, Nausėdas Liudvikas, Rabinzonas Leizeris, Stankus Liudvikas“. Statant…
Metams tik prasidėjus, praeitimi besidominančią bendruomenę pasiekė naujas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų leidinys „Macikai kaip „tamsiojo paveldo“ objektas: memorialas, muziejus, atmintis“. Jį parengė profesorius istorijos mokslų daktaras Vygantas Vareikis, istorijos…
Atsigręžti į „Šilainės sodo“ praeitį paskatino Šilutės H. Šojaus muziejaus „Feisbuko“ paskyroje paskelbta žinutė rubrikoje „Ar žinai, kad…“ Joje buvo trumpai prisimintas Jociškių dvarelis bei jo gyventojai. Su tuo susijęs ir Kintų bažnyčios sienoje įmūrytas…
Nesenai nemenką šurmulį sukėlė Šilutės H. Šojaus muziejaus „Facebook“ paskyroje paskelbta nedidelė žinutė rubrikoje „Ar žinai, kad…“. Joje buvo trumpai pristatomas išnykęs Jociškių dvarelis, stovėjęs ant Minijos kranto. Apie jį bei apie senuosius jo gyventojus…
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji bibliotekos bendruomenė 2025 m. sausio 25 d. kvietė į ypatingą renginį – dokumentinio filmo „Eugenijus… Laikas ir žmonės…“ peržiūrą, skirtą šviesios atminties Pagėgių krašto poeto, dailininko, fotomenininko, žurnalisto, muziejininko ir visuomenininko…
Trys dešimtmečiai be tilto Pokariu Rusnė tapo tikru akligatviu – senasis kelių tinklas į Tilžę ir Karaliaučių sunaikintas, kelias į Brioniškes, buvusį dvarelį už Skirvytės (dabar Kaliningrado srt.) rytų kryptimi sutrikęs. Susisiekimas vyko tik…
Praėjusieji 2024 metai – „Rusnės tiltų sukaktys“: sukakto 110 metų nuo Peterso tilto pastatymo, 80 metų nuo jo susprogdinimo ir 50 metų nuo naujo tilto per Atmatą pastatymo. Reikšmingiausias XX a. Rusnės statinys pusę amžiaus…
2024 metais Šilutės H. Šojaus muziejaus fondai pasipildė 1117 muziejinėmis vertybėmis. Taip nuo praėjusių metų imti vadinami eksponatai. Dauguma jų į muziejų pateko neatlygintinai, kaip dovanos. Juos perdavė ir šilutiškiai, ir Šilutės rajono gyventojai. O…
Greičiausiai tikrai ne itin suklysime sakydami, jog galėjote atkreipti dėmesį į garbaus amžiaus moteriškių būrelį, kurį galima sutikti kur nors kultūriniuose renginiuose, šventėse ar tiesiog pastebėti besigėrinčias rudeninėmis spalvomis nudažytais parkų lapais. Tai Šilutėje neblogai…
Prieš pusę amžiaus bemaž prie kiekvienų laiptų įtvirtintos metalinės lentelės paskirtį žinojo visi. Tai purvabraukis. Šiuo įrenginiu naudojosi kelios miesto gyventojų kartos, kol jas pakeitė grotelės ir šepečiai. Vos dešimtis iki mūsų dienų išlikusių purbabraukių…
1944 m. spalio 5 d. į Rytų Prūsijos Šilutės apskrities (nuo 1950 m. – rajono) teritoriją įsiveržė Raudonoji armija. Iki spalio 23 d. ji užėmė visą Nemuno upės dešinėje pusėje buvusią teritoriją, įskaitant Rusnės salą…
