Saulėtą bobų vasaros dieną į savo vietą Švėkšnos kapinėse po restauracijos sugrįžo vieno iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų ir rašytojų Simono Stanevičiaus paminklas. Pagerbiant šį šviesuolį, švėkšniškių bendruomenės rūpesčiu paminklą 1984 metais sukūrė ir…
Kažin ar kam dar reikia priminti, kad dabartinis Šilutės miestas savo pradžią sieja su maitinimu ir poilsiu. 1511 m. vasario 22 d. Klaipėdos komtūras, šio krašto valdytojas, vietos gyventojui Jurgiui Talatui (Georg Talat) suteikė privilegiją…
Kažin ar daug suklysiu sakydamas, kad ne kartą gyvenime visiems teko sutikti žmonių, kurie iš karto patraukia. Tai gali būti išvaizda, elgesys, kalbėjimas ar tiesiog sunkiai nusakoma iš vidaus sklindanti šiluma. Kaip tik toks yra…
Randasi vis daugiau įrodymų, kad XVIII a. antroje pusėje šio paribio krašto didikai bendravo tarpusavyje. To patvirtinimu nesenai su Žemaičių Naumiesčio muziejumi įdomia nuoroda pasidalinusi švėkšniškė Ona Norkutė. Tai išrašas iš Gardamo bažnyčios 1785 m….
Vasario 13 d. „Šilainės krašte“ skelbtame rašinyje „Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?“, buvo papasakota, kada ir kaip radosi dabartis Žemaičių Naumiestis. Tai buvo pirmoji istorijos apie šio miestelio kilmę dalis. Suprantama, viso to nebūtų be…
Prieš kurį laiką straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“ buvo keliami dabartinio Žemaičių Naumiesčio atsiradimo – kilmės – ir pavadinimo klausimai. Jie natūraliai atsirado lyginant gyvenvietę su aplinkiniais miesteliais – ji „pasirodo gimsta“…
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Žemaičių Naumiestis atsidūrė istorinių virsmų kryžkelėje. Tai buvo pasienio miestelis, vos už trijų kilometrų nuo Rytų Prūsijos. Per šią sieną judėjo ne tik prekės ar kontrabanda – čia…
VALERIJONO KRUTIKOVO (1956 – 2025) ATMINIMUI Šitas tekstas dienos šviesą išvydo 2006 metų gegužės 16 d. Nuo tų metų pradžios kas antrą antradienį „Šilokarčemos“ laikraštyje ėjo kultūrai skirtas keturių puslapių priedas „Šilainės sodas“. Be krašto…
1928 metais Žemaičių Naumiesčio centre pastatytame Lietuvos laisvės gynėjų paminkle įrašyti „1919 – 1922 dėl Lietuvos laisvės žuvę Bitinas Dovydas, Bružaitis Gustavas, Gudaitis Andriejus, Kazlauskas Kazimieras, Mickus Antanas, Nausėdas Liudvikas, Rabinzonas Leizeris, Stankus Liudvikas“. Statant…
Nesenai nemenką šurmulį sukėlė Šilutės H. Šojaus muziejaus „Facebook“ paskyroje paskelbta nedidelė žinutė rubrikoje „Ar žinai, kad…“. Joje buvo trumpai pristatomas išnykęs Jociškių dvarelis, stovėjęs ant Minijos kranto. Apie jį bei apie senuosius jo gyventojus…
Greičiausiai tikrai ne itin suklysime sakydami, jog galėjote atkreipti dėmesį į garbaus amžiaus moteriškių būrelį, kurį galima sutikti kur nors kultūriniuose renginiuose, šventėse ar tiesiog pastebėti besigėrinčias rudeninėmis spalvomis nudažytais parkų lapais. Tai Šilutėje neblogai…
Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasirašytų dekretu Nr. 1K-1676 baigėsi Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimas. O jis prasidėjo prieš dešimt metų, kuomet 2014 metų lapkričio 28 dieną po Šilutės kultūros ir…
Jau ne kartą buvo kalbėta, kad Žemaičių Naumiesčio – anksčiau Nowe miasto – atsiradimo laikas nėra aiškus. Lyginant su gretimomis gyvenvietėmis, įvairiuose dokumentuose jis paminimas gerokai vėliau. Apie tai buvo rašyta straipsnyje „Kaip radosi naujas…
Toks Žemaičių Naumiestis, kurį regime šiandien, vargiai ar būtų išaugęs be kadais čia apsigyvenusių žydų pastangų ir darbo. Jie statėsi būstus, kuriuose ne tik gyveno, bet ir prekiavo ar ką gamino. Vieta jų kūrimuisi buvo…
Šiandien, ypatingą keliamąją vasario 29 dieną, Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos respublikos Prezidento šiandien pritarė Etnografinio Mažosios Lietuvos herbo projektui. Taip baigėsi 2014 m lapkričio mėnesį pradėto kurti šio herbo darbas. Šio heraldinio darbo grupė,…
