Randasi vis daugiau įrodymų, kad XVIII a. antroje pusėje šio paribio krašto didikai bendravo tarpusavyje. To patvirtinimu nesenai su Žemaičių Naumiesčio muziejumi įdomia nuoroda pasidalinusi švėkšniškė Ona Norkutė. Tai išrašas iš Gardamo bažnyčios 1785 m. Rymo katalikų metrikų knygos.
Pagal to meto tradiciją, visi tokie dokumentai bažnytinėse buvo lotynų kalba. Pasitelkus dirbtinį intelektą pavyko patvirtinti O. Norkutės perkaityto dokumento vertimą į lietuvių kalbą, kurį čia ir siūlome:
1785 m. birželio 13 diena.
„Aš, Vladislovas Hurčinas (Ladislaus Hurczyn), Gordom… (Gardamo) bažnyčios klebonas pakrikštijau suaugusią iš judaizmo (žydų tikėjimo), vardu Augustina. Jai suteikta pavardė Majevska (Majewska), 19 metų amžiaus.
Krikštatėviai (kūmai) – šviesiausiasis ponas Jurgis Pliateris (Georgius Plater), Infliantų (Livonijos) stalininkas, su Šviesiausiąja ponia Kotryna Baltel (?) (Catharina Baltell).
Liudininkai (Asistentes) – šviesiausiasis ponas Mykolas Ronikeris (Michaël Ronikier), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininkas (Cześnik), su Šviesiausiąja ponia Kristina Miškovska (Cristina Miszkowska). Taip pat šviesiausiasis ponas Juozapas Pliateris (Josephus Plater) … su Šviesiausiąja ponia Magdalena Mengel ir…“
Iš to galime daryti kelias išvadas.
Pirmoji – nuo Nowe Miasto atvykęs Mykolas Ronikeris ir švėkšniškiai grafai Pliateriai buvo pažįstami, todėl didelė tikimybė, kad ir bendravo. Čia verta priminti, kad grafai Pliateriai Švėkšnos dvarą įsigijo 1766 m. gegužės 22 d. O grafas Mykolas Rionikeris, Lietuvos valdovo taurininkas ir Lenkijos karalystės generolas, 1779 m. 50 metų išsinuomavo teisę valdyti dalį Kvėdarnos karališko dvaro žemių, kuriai pavaldūs buvo ir Naumiesčio (Sugintų) bei Vainuto dvarai. Todėl kaip „naujakuriai“ „kaimynai“ galėjo turėti bendrų interesų.
Antroji – 19 metų žydaitės vardu Augustina krikštas Gardamo bažnyčioje, suteikiant pavardę Majevska (Majewska). Ir pats kitos religijos asmens apkrikštijimo faktas įdomus. Be to – kūmais bei liudininkais buvę grafai. Tai rodo, kad minėtoji Augustina tapusi žydaitė turėjo įtakingus ir svarbius tėvus, jei ceremonijoje dalyvavo tokie aukšti asmenys.
Iš įrašo nėra aišku, iš kur buvusi kilusi minėtoji naujoji krikščionė – iš Gardamo, ar pamažu vis labiau ėmusio garsėti Nowe Miasto, vėliau tapusio Naumiesčiu. Žinoma, kad jau minėto M. Ronikerio iniciatyvą Rymo katalikų bažnyčia Nowe Miasto buvo pradėta statyti 1782 m. O konsekruota – pašventinta – tik 1790 m. Gardame bažnyčia jau buvo. Todėl šitas klausimas lieka be atsakymo. Todėl ar minėtoji mergina buvo iš būsimo Naumiesčio, ar iš Gardamo, kur žydų bendruomenė taip pat galėjo gyventi.
Ir pats žydaitės perėjimas į kitą religiją yra labai įdomus. Būtų labai smalsu sužinoti, kokių motyvu vedama ji, o gal ir jos tėvai nusprendė pereiti į kitą tikėjimą. Tai turėjo būti labai ryžtingas žingsnis (o gal net ir būtinas), nes tais laikais tai buvo labai neįprasta.
O apie Nowe Miasto atsiradimą ir jo gyventojus, grafą M. Ronikerį galima sužinoti šiuose pasakojamuose „Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?“ ir „Kaip žmonės kūrėsi Naumiestyje ir jį augino“
Už pagalbą atrandant istorines tiesas autorius dėkoja O. Norkutei bei nuo Švėkšnos apylinkių kilusiai Nijolei J.
Saulius SODONIS,
Žemaičių Naumiesčio muziejininkas
Be the first to comment on "Įrašas krikšto knygoje, iškėlęs netikėtų klausimų"