Iš praeities ataidinčios mintys

Virselis_Cernius-2

Taip būtų galima pavadinti čia skelbiamus šviesaus atminimo klaipėdiečio rašytojo Rimanto Černiausko (1950 – 2011) eilėraščius.

Nors jis buvo žinomas kaip prozininkas, tačiau rašė ir poeziją, kurią retkarčiais paskelbdavo spaudoje. 1993 metais R.Černiauskas jau buvo pasirengęs išleisti ir savo pirmąją eilėraščių knygelę „Autoportretas“. Jai jau buvo atrinkti eilėraščiai, sudėlioti pagal mintį ir svarbą būsimame leidinyje. Savo darbą jau buvo atlikęs ir Rimanto pasirinktas redaktorius, plunksnos brolis Sigitas Poškus. Tačiau likimo valia, šiai knygelei ir joje skelbiamiems eilėraščiams tuomet nebuvo lemta išvysti dienos šviesą. Ir tik dabar atėjo laikas jos pasirodymui. Paskelbsime šiuolaikiniu būdu – tai bus elektroninė rašytojo R.Černiausko knyga „Autoportretas“, kurios pavadinimą galima būtų lyg ir papildyti „Knyga po 24 metų“.

Šią knygą jo žmonos Helenos Černiauskienės bei dukrų Rimantės, Skirmantės, Vidmantės ir Neringos pageidavimu skelbiame tokią, kokius rankraščius lietė R.Černiausko ranka. Anuomet ji buvo visiškai parengta publikavimui: buvo ne tik knygos maketas, bet ir įsigytas visuotinos knygų numeracijos numeris bei kiti oficialūs ir leidiniams privalomi atributai. 1993 metais – planuota ją išleisti 500 egzempliorių tiražu. Tačiau dabar interneto platybėse mes ją paskelbsime neriboto skaičiaus – kiekvienas, kuriam ji patiks, galės parsisiųsti jos tiek egzempliorių, kiek tik pageidaus.

Skirtingai nuo galėjusios tuo metu spaudos dažais kvepėti knygos, dabar Pasauliniame žinių tinkle publikuojamas leidinys yra unikalus: nors R.Černiauskas labai ilgai ir kruopščiai atrinkinėjo bei rengė eilėraščius pirmajai savo poezijos knygai, tačiau iki pat paskutinės minutės koregavo bei šlifavo eilėmis išsakytą mintį. Tai pamatysite šiame elektroniniame leidinyje. Šios rašytojo ranka darytos korektūros bus įdomu stebinti, kaip vingiavo rašytojo mintis bei kokį žybsnį manė esant nesvarbiu. Nenorintieji to žinoti, tiesiog turėtų užbrauktų vietų nematyti. O kiti – gali palyginti bei susidaryti savo nuomonę. Tuo pačiu, kiekvienas lyg ir gauna po asmeninį klaipėdiečio rašytojo autografą.

Rengiant šią R.Černiausko knygelę skelbimui internete, buvo labai miela prisiliesti prie pageltusių 24 metų senumo popieriaus lapų, pajusti rašytojo energiją bei prisiminti 1993 metais žibėjusį laisvės alsavimą, kurio buvo pilna to meto aplinka.

Ir dar. Prieš pradedant skaityti R.Černiausko poeziją, siūlome jo dukrų Rimantės, Skirmantės, Vidmantės ir Neringos parašytą tekstą apie savo tėvą.

Rugsėjo 10 dieną Rimantui Černiauskui būtų sukakę 67 metai.

Rašytojas Rimantas Černiauskas

Apie rašytoją Rimantą Černiauską pasakoti ir nagrinėti jo kūrybą bei charakterį galima išties ilgai. Vis dėlto geriausiai apie save pasakyti gali tik pats kūrėjas, todėl trumpame aprašyme apie eilėraščių autorių rasite jo paties pasakytų minčių iš daugelio su juo darytų interviu.

RC-1Rimantas Černiauskas gimė 1950 metų rugsėjo 10 dieną Alytaus rajono Daugų miestelyje, tačiau savęs dzūku autorius nelaikė. Mano tėvas kilęs iš Lazdijų rajono, Varnėnų kaimo, o mamos šaknys suleistos Švėkšnoje. Manau, kad tai visai geras mišinys – dzūko su žemaičiu: genetiškai jie vienas kitą puikiai papildo. Dzūkai tarsi pietiečiai temperamentingesni, imlūs išorės įspūdžiams, o žemaičiai lėtesni, bet tikresni savo darbuose ir sumanymuose; dzūkai lengvai generuoja idėjas, o žemaičiai jas neskubėdami plėtoja ir įgyvendina. Aš pats save suvokiu arčiau žemaičių, esu flegmatikas.“

1968 m. Rimantas baigė Šilutės rajono Švėkšnos vidurinę mokyklą, 1973 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą. „Įstojau mokytis matematikos į Vilniaus universitetą ir tik tada supratau, kad nesu savo vėžėse. Bet baigiau, nes aš nepratęs mesti darbo pusiaukelėje. Ten mokydamasis pradėjau rašinėti eilėraščius panoms į albumus – gal nuo to viskas ir prasidėjo? Taigi gal jos ir pastūmėjo mane į kūrybą.“ – prisipažino autorius.

1973 – 1976 m. dirbo matematikos mokytoju Klaipėdos 14 vidurinėje mokykloje. „Kūryboje mano darbą mokykloje atspindi apsakymų ciklas apie mokytoją Jurkaitį. Jis buvo publikuotas pirmojoje apsakymų knygoje „Šiapus debesų“ ir labai teigiamai įvertintas Alberto Zalatoriaus (literatūros kritikas – red.p.), kuris tuos apsakymus išskyrė iš viso knygos konteksto“. Mokytojo darbą tęsė 1976 – 1987 m. dirbdamas Respublikinėje suaugusių aklųjų mokykloje. O nuo 1987 m. iki pat savo mirties, 2011 m., buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Pirmoji rašytojo knyga „Šiapus debesų“ buvo išleista 1980 m. „Tiesa kūrybos kelias prasidėjo dar seniau, 1973 m., po pirmos publikacijos tuometinėje „Komjaunimo tiesioje“. Tačiau tai buvo eilėraščiai…“ . Vėliau išleido apsakymų ir apysakų knygas suaugusiems: „Gusto istorijos“ (1983), „Laužai palėpėse“ (1995), „Gustas“ (1997), „Koridorių vilkas“ (2007), romaną „Samdomo žudiko išpažintis“ (2004) ir pjesių rinkinį „Nuoširdumo klubas“ (1991).

Tačiau Rimantą Černiauską kaip rašytoją pažįsta ne vien suaugusieji, bet ir vaikai, kuriems autorius parašė visą eilę knygų: „Senelės išdaigos“ (1984), „Tikrieji miestelio vyrai“ (1990), „Jūra yra sūri“ (1997 m.), „Kairiarankių šalis“ (2000 m.), „Pasakėlės vaikams, vanagams ir sliekams“ (2003) , „Slieko pasaka“ (2007), „Vaikai ir vaiduokliai“ (2009). „Vaikams rašyti pradėjau, kada atsirado mažų Černiauskaičių: jos papasakodavo man įvairių mokyklos nutikimų, kai ką pats pasisėmiau mokytojaudamas – taip ir gimdavo realistiniai apsakymai. O daugiausia tai jie iš mano paties vaikystės.“

Po staigios rašytojo mirties, 2011 m., išleistos dar dvi autoriaus knygos – „Miestelio istorijos“ (2012) ir „Tolminkiemio istorijos“ (2014).

Nuo pat kūrybos kelio pradžios, Rimantas Černiauskas rašė ir eilėraščius, kuriuos po slapyvardžiu paskaitydavo Poezijos pavasariuose, tačiau jų niekada taip ir nepublikavo atskiruose poezijos rinkiniuose.

Per ilgą kūrybinį kelią, rašytojas įvertintas ne viena literatūrine premija: 1988 metais Maskvoje – visasąjunginė M. Gorkio premija už knygą „Voynstvenyj charakter“, 1996 m. Klaipėdoje – Ievos Simonaitytės premija už knygą „Laužai palėpėse“, 2005 m. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji bibliotekos „Už prozos šiuolaikiškumą“ nominacija suteikiama už novelių romaną „Samdomo žudiko išpažintis“, 2008 m. Akcijos „Metų knygos rinkimai“ 2007 knygų vaikams kategorijoje įteikiama už  knygą „Slieko pasaka“, 2008 m. Kaliningrade – tarptautinė K.Donelaičio premija „Už lietuvių ir rusų kultūrų bendradarbiavimą Karaliaučiaus krašte, už Lietuvos ir Kaliningrado srities istorinių sąsajų įprasminimą praeityje ir dabartyje“, o 2010 m. jis tapo Klaipėdos kultūros magistru.
Rimantė, Skirmantė, Vidmantė ir Neringa Černiauskaitės

Rimantas Černiauskas „Autoportretas“ (parsisiųsti)

001 002 003 004 005 006 007 008 009 010 011 012 013 014 015 016 017 018 019 020 021 022 023 024 025 026 027 028 029 030 031 032 033 034 035 036 037 038 039 040 041 042 043 044

1 Komentaras "Iš praeities ataidinčios mintys"

  1. Helena | 2017-09-15 at 13:35 |

    Dekoju,saunu matyti visai kitoje erdveje publikuota kuryba.Sekmes visiems.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*