Šiltas Tilžės akto minėjimas Bitėnuose  (NUOTRAUKOS) (VIDEO)

virselis

Jau tapo tradicija Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos pareiškimo, labiau žinomo Tilžės aktą pavadinimu, pasirašymo dieną – lapkričio 30-ąją – minėti Bitėnuose, Martyno Jankaus muziejuje. Mažosios Lietuvos  patriarchas buvo vienas iš dvidešimt keturių pasirašiusiųjų šį dokumentą. Tad ryšys su Tilžės aktu ir Martyno Jankaus muziejumi labai glaudus. Juo labiau, kad vos už keliasdešimt kilometrų nuo Bitėnų yra istorinė Tilžė, kurioje 1918 metais buvo išsakytas Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų noras, kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Didžiosios Lietuvos.

Minėjimas, susirinkusiems susėdus jaukioje pagrindinėje muziejaus salėje, prasidėjo Pagėgių savivaldybės M.Jankaus muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės sveikinimu. Ji pasidžiaugė, kad šie metai jiems buvo labai sėkmingi, be to, du M.Jankaus muziejaus darbuotojų parengtus projektus parėmė Lietuvos kultūros taryba. Gavus finansavimą atsirado galimybė išplėsti muziejaus bazę bei suteikti atvykstantiems naujų pažinčių bei potyrių. Nuo šiol muziejuje galima ne tik susipažinti su istorine krašto praeitimi bei asmenybėmis, bet ir su nedaugeliui girdėta knygrišyba bei gauti šio seno amato pradmenis.

Pirmasis Lietuvos kultūros tarybos remtas projektas – kilnojamos parodos apie jauniausią Tilžės akto signatarą Valterį Didžį parengimas ir gamyba. Nuo šiol apie šį žmogų bus galima sužinoti ne tik Bitėnuose, bet ir ten, kur bus eksponuojama jo gyvenimą bei veiklą pasakojanti kilnojama paroda.

Šis Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas 2013 metų rugsėjo 7 dieną drauge su žmona Liudvika Didžiene amžiams atgulė Bitėnų kapinaitėse. Taip jo vaikai Ieva, Aras ir Martynas įvykdė tėvų paskutinę valia – parvežė tėvų palaikus iš Australijos ir perlaidojo juos laisvojoje Lietuvoje, Mažosios Lietuvos panteone Bitėnuose. Taip pat jie muziejui perdavė nemažą dalį V.Didžio gyvenimo archyvo, kuris tapo šios ekspozicijos pagrindu.

L.Burzdžiuvienė susirinkusiems trumpai pristatė šio signataro gyvenimą, taip pat pasidžiaugė, kad prieš keletą dienų Bitėnus pasiekė nauja V.Didžio archyvų siunta. Joje bus galima plačiau susipažinti su jo gyvenimu bei veikla Australijoje, kur po karo likimas nubloškė su visa šeima. Tolimame žemyne 1977 metais jis baigė savo žemiškąją kelionę. Išanalizavus muziejaus fondus papildžiusius dokumentus, dar plačiau atsiskleis V.Didžio asmenybė.

Apie muziejinę veiklą bei svarbiausius darbus papasakojo vyriausioji Pagėgių savivaldybės M.Jankaus muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad kiekvienais metais gaunamų eksponatų vis daugėja. Pastarieji čia patenkačia dėl neabejingų krašto istorijai žmonių, kurie dovanoja savo eksponatus.Taip atsiranda galimybė papildyti muziejaus pasakojimus apie praeitį. Tai pritraukia ne tik lankytojus, bet ir akademinę bendruomenę. Taip šiemet M.Jankaus muziejuje darbavosi dvi studentės – Vilniaus universiteto auklėtinė Rytė Juciūtė, kuri muziejuje atliko trijų mėnesių gamybinę praktiką. Kita – Klaipėdos universiteto studentė Eglė Budrytė. Ji savo kursiniame darbe, naudodamasi muziejaus fondais, analizavo Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio visuomeninę ir politinę veiklą iki Pirmojo pasaulinio karo.

L.Vasiliauskaitė pasidžiaugė, kad kryptingai dirbant nuo 2014 metų M.Jankaus muziejus įsijungė į muziejinę LIMIS sistemą. Tai Lietuvos integrali muziejinė informacinė sistema, kurios pagalba kuriamas bendras nacionalinis kultūros paveldas, perkeliant sukauptą muziejinę informaciją į skaitmeninę formą. Tokiu būdu galima spręsti pagrindinę muziejus problemą – ekspozicinės vietos stoką. Šiais metais M.Jankaus muziejus dalyvavo projekte, kuriame buvo kviečiama suskaitmeninti vyresnio amžiaus žmonių namuose laikomas fotografijas bei įvairius praeitį liudijančius dokumentus. Taip buvo išplečiama istorinė skaitmeninė duomenų bazė.

Muziejininkė edukatorė Laima Žemgulienė pasidalino džiaugsmais, kuriuos bitėniškiai muziejininkai patiria dalyvaudami dar viename Lietuvos kultūros tarybos remiamame projekte. Tai socialinės integracijos, pilietiškumo ir bendruomenių aktyvinimo didinimo projektas „Knygrišystės amato paslaptys ir šių dienų galimybės“. Muziejus, siekdamas mažinti socialinę atskirtį, ugdydamas visuomenės patriotiškumą bei skatindamas aktyvų bendradarbiavimą su kaimynais iš Bitėnų ir Lumpėnų kaimų bendruomenėmis, su Pagėgių savivaldybės ugdymo bei globos įstaigomis ėmė populiarinti knygrišio amatą. Į šią veiklą įsijungė ir Lietuvos knygrišių gildijos nariai.

Liepos 4–8 dienomis atstatytoje „škiperikėje“ (M.Jankaus sodybos klėtelėje) vyko pirmoji šio projekto dalis – knygrišybos mokymai pradedantiesiems. Mokymus vedė Lietuvos knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė. L.Žengulienė sakė, kad šis projektas – tęstinis: po pradinių mokymų „Knygų rišimo būdai pradedantiesiems“, vykdo nuolatinę edukacinę veiklą visiems pageidaujantiems muziejaus lankytojams. Taip pat suplanuota kasmet kviestis Lietuvos knygrišių gildijos narius dalintis savo amato paslaptimis su vietos bendruomenių nariais bei muziejaus lankytojais. Bus rengiamos ir vasaros stovyklos, kuriose kvies susipažinti su šiuo mažai žinomu amatu.

L.Žemgulienės pasakojimą papildė muziejaus direktorė L.Burzdžiuvienė, kuri sakė, kad rimtą postūmį tokiam projektui davė profesorius Donas Kaunas, pasiūlęs įsigyti vieno žymiausių Lietuvos knygrišių Leono Panavo knygrišyklą.Vėliau juos likimas suvedė su Vilniaus mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos knygrišiais. Iš jų ne tik pramoko šio amato, bet ir toliau, padedant profesoriui D.Kaunui ir remiant Pagėgių savivaldybei, įgijo vilniečių jau nebenaudojamas, bet modernias knygrišybos mašinas. Tai gerokai praplėtė muziejaus edukacines galimybes. Šia proga direktorė kreipėsi į Pagėgių savivaldybės merą Virgilijų Komskį, kad betrūksta tik vietos, kur muziejus galėtų plėstis ir vykdyti savo švietėjišką veiklą. Ji turėjo mintyje tai, kad reikėtų ir toliau galvoti apie dabar privatiems asmenins priklausančių M.Jankaus sodybos statinių įsigijimą.

Kita šio renginio dalis buvo asmenų, perdavusių muziejui eksponatus, pristatymas. Dauguma jų buvo paviešinti perskaitant jų pavardes. Renginyje dalyvavo ir dvi moterys, dovanojusios muziejui eksponatus. Pirmoji, perdavusi daug pokarinio Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų, – jo teta Eleonora Levickienė, padėjusi jam nuo 1957 metų čia tvarkytis. Trumpai muziejaus direktorė papasakojo ir apie šį šviesų žmogų.

Taip pat į Bitėnus iš Švedijos atvyko Marina Kulčinskaja. Ji pasaulio internetiniuose aukcionuose perka su Mažosios Lietuvos istorija susijusius daiktus, kuriuos vėliau dovanoja muziejams. Ir vakar ji perdavė taip įgytų pluoštą atvirukų, nuotraukų bei dokumentų. Paklausta, kodėl taip nesavanaudiškai elgiasi, M.Kliučinskaja sakė, kad myli Lietuvą ir jos dalį Mažąją Lietuvą. Tad, kad kaip tėvai savo mylimiems vaikams perka dovanas, taip ir ji kultūrai padeda kaip galinti.

Pagėgių savivaldybės meras V.Komskis, atsidėkodamas M.Jankaus muziejaus bei savivaldybės vardu, įteikė M.Kulčinskajai ypatingą dovaną – suvenyrinę, vardinę „Amžinosios Rambyno kalno“ knygos kopiją.

Oficialią Tilžės akto minėjimo dalį užbaigė Tauragės choras „Gloria“. Jie atliko keletą šiaip progai bei Adventui labai tinkamų giesmių ir dainų. Po šio koncerto visi dalyviai buvo pakviesti į šiais metais atstatytą M.Jankaus sodybos „škiperikę“, kur svečiai buvo pavaišinti gardžia arbata ir nuostabiais pačių muziejininkių keptais pyragais.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Šiltas Tilžės akto minėjimas Bitėnuose"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*