Pasakojimas iš Šilutės praeities. II dalis

Princo Joachimo (Prinz-Joachim Strasse) gatvės pradžia. Pirmasis pastatas šioje gatvėje – tai Kaizerio viešbutis.

Grįžkime į Stoties (Bahnhofstrasse) gatvę. Kampiniame name – kirpėjo Herberger parduotuvė ir Neumann dažykla. O kitame name – Emil Adomeit porceliano parduotuvė, kuri vėliau priklausė Eitel Malunat, ir mezgėjas Ewert. Mechanikas Gruber – kito pastato savininkas, o juvelyrinės parduotuvės savininkai  buvo brolis ir sesuo Rautenberg. Šalia stovi Max Bellgardt pieno ir duonos parduotuvė, taip pat jaunesniojo Bellgardt kepykla. Jo pirmtakas – kepėjas Klamp. Jo kvapnūs ir gardūs kepiniai neturi būti užmiršti.

Dabar keliauju į Aukštaičių (Bergstrasse) gatvę. Prieinu Ambraß namą. Jame – skardininko Szenguleit parduotuvė, taip pat čia prekiauja vilna prekybininkas Cyrullies. Kiek tolėliau matau račiaus Kaulitzki namą. Jame laikrodininkas Briese turi laikrodžių parduotuvę. O kiemo pastatėlyje – Kaulitzki dirbtuvės. Į akis krenta justicijos tarėjo Hoffmann namas dėl galingų sidabrinių tuopų – kone aukščiausių visoje Šilutėje. Senasis justicijos patarėjas čia ne tik gyveno, bet ir dirbo.

Po to – Podien porceliano parduotuvė. Savo name Binsau ir Haltner kosmetikos parduotuvė. O štai kampiniame name Kaiser kavos parduotuvė vilioja  nusipirkti kvapnios kavos. Čia  yra taip pat ir Isaak manufaktūros parduotuvė, o rūsyje – panelės Schmeil duonos ir pieno krautuvė.

Stoviu M.Jankaus (Stockmannstrasse) gatvėje. Dešinėje matosi advokato Oskar Schneidereit butas ir tuo pačiu įstaiga. Prie namo auga vėl įspūdingos sidabrinės tuopos. Netoli gyvena teismo tarnautojas  Matthes. Kitoje šios gatvės pusėje – kepėjo Juliaus Schaade pastatai.

015-kl-03

Princo Joachimo gatvės pradžia. Pirmasis pastatas šioje gatvėje – tai Kaizerio viešbutis.

Nuo čia Tilžės (Tilsit) gatvė baigiasi, prasideda Princo Joachimo (Prinz-Joachim Strasse) gatvė. Pirmasis pastatas šioje gatvėje – tai Kaizerio viešbutis, kurio tuometinis savininkas buvo Gayer, vėliau šeimininku tapo sūnus Willi Gayer ir galiausiai jaunesnysis Kröhnert. Kaizerio salėje buvo rodomi pirmieji filmai. Tuo metu juos demonstravo Gudat iš Kaukėnų.

Netoli puikus, didelis panelės Zomm namas ir aukso dirbinių parduotuvė. Čia pat stovi Jordan – vėliau Fritz Grau – manufaktūros ir Kellmereit kolonijinių prekių parduotuvė. Šalia prigludęs mažas ir menkas frontoninis namas, kuriame įsikūrusi biblioteka ir panelės Zwieg ledų baras. Čia taip pat gyvena Boy. Tai buvo apsigimęs siuvėjas, su smailia, balta barzdele. Tuo po to esantis namas priklauso kepėjui Szameitat.

Kitas, taip pat žemas namas – tai draugijos bankas, vėliau Bruno Schwark manufaktūros parduotuvė. Štai iš tolo šviečia geltonos ochros namas, kuris priklauso prekiaujančiam vaistais vyrui Max Jacomeit. Čia taip pat senojo meistro Schulz kirpyklos parduotuvė ir Kurmies avalynės krautuvė. Kitame pastate ir vėl manufaktūros parduotuvė. Šalia esantis namas su puikiu sodu palieka nepakartojamą įspūdį. Jis priklauso Max Jacomeit. Čia taip pat gyvena panelė Luise Kissuth. Aludaris, senasis Loll, ir advokatas Till gyvena kitame, šviesiai žaliame name.

Šilutėje be „Memeler Dampfboot“ filialo yra dar dvi laikraščių leidyklos – būtent „Heydekrug Tageblatt“ (Šilutės dienos laikraštis) ir „Rundschau“ (Apžvalga). Kiek toliau – architekto Kurt Gutknecht namas.

Taikos (Domrichstrasse) gatvė. Ji yra prie vietinės ligonių kasos, kuriai vadovauja Tauregg, vėliau – Kleinschmidt. Profsąjungos sekretorius Kislat gyvena čia taip pat. Na, o mažas neišvaizdus namelis priklauso fabrikantui Vonberg. Šiek tiek atokiau nuo gatvės matosi cemento fabrikas, greta senojo ir jaunojo Vonberg‘ų kontora ir butas. Kaimyniniame name įsikūręs jaunojo Rose kino teatras, Hoffmann viešbutis, kuriame visada galima paragauti puikios Bernoth sriubos. Priešais – Ambraß stiklo parduotuvė ir anglių prekybos namai. Tame pačiame name yra taip pat panelės Fried Schossau raštinės reikmenų krautuvė. Ji ribojasi su Max Dingfeld butu ir parduotuve.

H.Šojaus (Franz – Ulrich – Strasse) gatvė. Ji veda į H.Šojaus dvarą (ši gatvė dar buvo vadinama „Žaliuoju keliu“ – Grünweg). Pikti liežuviai pasakoja, kad kartą vienas tarnautojas, per daug pasivaišinęs, ėjo namo. Norėdamas sutrumpinti kelią, pasuko per dvaro kapinaites. Ieškodamas kelio, netyčia įkrito į neseniai iškastą duobę, kurioje kitą dieną buvo ruošiamasi laidoti dvarininką Hugo Šojų. Pavargėlis savo jėgomis negalėjo išlipti iš duobės ir saldžiai užmigo. Kitą dieną, priešpiet, jis buvo užtiktas savo guolyje begulįs. Tai buvo gana nemalonus įvykis.

Kirtus H. Šojaus gatvę, matome mielą nedidelį prekiautojo sviestu Gutack namelį. Šalia šviesus našlės Bierwolf namas, kuriame yra dantisto Herbert Bratkus kabinetas. Po to – naujasis Šilutės paštas. Bet ir kita gatvės pusė negali būti pamiršta. Todėl grįžtu į H.Zudermano gatvę (dabar Vytauto g.).

Žemame kampiniame name yra Henschel batų parduotuvė, kuri vėliau priklausė jau Jotzat. Šalia – lietuvių monopolinė įstaiga ir kolonijinių prekių krautuvė. Čia taip pat stovi šikšniaus Alberto Dommasch mažas namelis. Sako, kad šitas pastatas anksčiau priklausė Hermanno Zudermano tėvams. Toliau siuvėjo Juliaus Schossau parduotuvėlė ir butas. Jis stovi prie durų, sveikinasi ir klausia: „Na, kaimyns, ko norėtum pas mane įsigyti?“.

Trumpa Querstrasse prieš naujai pastatytą Liaudies banką taip pat tiesėsi į Zudermano gatvę. Čia pat buvo senojo Vonberg salykla, o šalia – šviesus banko pastatas. Po to dažytojo Bierwolf ir šikšniaus Fritz Rudat namai. Kitame pastate kadaise buvo įsikūrusi skardininko Hofer parduotuvė. Senasis Krohnert kito namo savininkas. Jis taip pat turėjo nedidelį bankelį. Tame pačiame name gyvena ir dantistas – senasis Barkowski.

036-nz-03

Kabantis tiltas į Varnamiškį.

Dabar pasuku į Mokyklos (dabar Žalgirio – Schulstrasse) gatvę, kuri eina per kabantį tiltą į Varnamiškį. Šioje gatvėje kažkada stovėjo sinagoga. Po jos – graži liaudies mokykla su puikiai įrengta gimnastikos sale. Negalima pamiršti ir mokyklos sporto aikštės. Dažnai čia aš su gimnastikos draugijos nariais žaisdavau futbolą. Su džiaugsmu prisimenu šią draugiją ir jos narius: mokytoją Kurras, vyr. sekretorių Kurmies, skardininką Szenguleit, dažytoją Neumann ir mechaniką Alfredą Glogau. Mokyklai vadovavo Brunck, vėliau Henkel, po to Stephan. Negaliu pamiršti ir mielojo mokytojo Pritzkat.

Arklių pirklio Adalberto Rittens vila mums buvo pakankamai gerai žinoma. Visi mes gėrėjomės arklių puošnumu. Už jo kitas pastatas – viešbutis „Zur Post“ („Prie pašto“), kurio savininkas buvo Ede Laetsch, paskiausiai Brosius. Tame name taip pat gyveno laikraščio korespondentas Tobin. Jo skolinamoji biblioteka buvo labai mėgiama. Čia buvo ir pintų prekių krautuvė. Kitas pastatas priklausė Seidler selterio fabrikui, toliau šikšniaus Blasner namas ir bendruomenės tarnyba. Kas neprisimena geraširdžio, mielo, visuomet besišypsančio burmistro Kude? Taip pat kiekvienas gerai pažinojo policininką Blosza. Toliau buvo namų ūkio ir virėjų mokykla, kuriai vadovavo ponia Tonne-Wolf.

Kairėje šakojasi Liepų (Lindenstrasse)gatvė. Čia stovi Krikščioniškos bendruomenės koplyčia, 1913 m. pastatyta H.Scheu dovanotame sklype. Šiai bendruomenei vadovavo ir koplyčia rūpinosi pamokslininkas Max Zander. Prie Liepų gatvės – Klaipėdos banko pastatas, už jo ponios Maskolus namas, kuriame dirba medicinos daktaras Skodlerrack. Štai tuojau kitas pastatas ir visuomet prižiūrėtas ir išpuoselėtas sodas priklauso sąskaitininkui D.Hermann. Vėliau šio namo savininkas buvo advokatas Alfred Scherlies.

Parko (Parkstrasse) gatvė. Ji visai netoli Šilutės dvaro. Šioje gatvėje stovi įdomus architekto Deivid Kairies apvalios formos namas. Šioje gatvėje taip pat puikuojasi didelis ir gražus staliaus Paul Schlagowski gyvenamasis namas. Priešais – Bartel juvelyrinė ir Heinrich Melzner kirpyklos parduotuvės. Iš prekybininko Meier Smolianski kiemo matau aukštas tujas prie dvaro. Kiekvieno žvilgsnis užkliūva už tankios gyvatvorės, juosiančios dvaro pastatą. Puikiai iš čia matosi šviesiai žydras pastatas, kuriame gyvena dvarininkas H.Scheu, jo sūnus su šeima. Jie visi mums gerai pažįstami, kaip ir jų didelis dvaras.

014-ps-02

Naujasis Šilutės paštas.

Kairėje Pašto (Poststrasse) gatvės pusėje matau gražią evangelikų bažnyčią. Ji buvo pastatyta 1926 m. Viduje – didelis, įspūdingas altoriaus paveikslas. Parapijos namai, kuriuose gyvena pastorius Ficke, stovi šiek tiek šonu į Zudermano paminklą. Už parapijos namų, link Herderio mokyklos, gražus pasivaikščiojimo takas, apsodintas beržais. Juo vaikščioti – tikras malonumas. Kitoj tako pusėje mokykla ir direktoriaus Samel namas. Kaimynystėje stovi krašto patarėjo įstaiga.

 

Iliustracijos iš knygos „Sauliaus Stankevičiaus atvirukų kolekcija. Heydekrug. Šilutės krašto istorija atvirukuose“. 2012 m.
Iš vokiečių kalbos išvertė Regina Meškauskienė. 

2 Comments on "Pasakojimas iš Šilutės praeities. II dalis"

  1. Ne pastorius Ficke, o Eicke

  2. virginija | 2016-12-18 at 20:00 |

    fantastika,labai idomu.aciu,kad yra zmoniu,kurie paviesina turima informacija.aciu jums

Leave a comment

Your email address will not be published.


*