Memelis – Klaipėdos vardas

meme-12

1995 metais Kęstutis Demereckas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidinio „Vakarų baltų kultūra ir istorija“ II dalyje paskelbė tyrinėjimus, kuriais įrodo, jog miesto pavadinimas Memelis – ne germaniškos, o baltiškos kilmės. Be to – taip seniau buvo vadinamas Nemunas. Ir nors praėjo nemažai laiko, tačiau šie atradimai neprarado savo svarbos.

Beveik 700 metų oficialus Klaipėdos miesto vardas buvo Memel. Šiandien šis žodis visiškai pamirštas ir nebevartojamas. Net istorikų, kalbininkų darbuose dažnai vengiama minėti Memelio vardą. Viso to priežastis – įsigalėjusi nuostata, kad šis žodis vokiškas. Dar K.Būga sakė: „Mažosios  Lietuvos Klaipėda, Katyčiai ir Pakalnė vokiečio dėka tapo Memel, Coadjuthen ir Niederung“.

virselis+

Straipsnio tikslas paneigti šį jau chrestomatiniu tapusi teiginį, grąžinti Memelio vardą į lietuvių vardyną, suteikti šiam žodžiui tą pačią prasmę, kurią turėjo jis mūsų protėvių lūpose. Juk dar 1253 m. popiežius Inocentas IV bulėje rašė: ,,… flumen situm inter Livoniam et Pruciam, Memele vulgariter appellatum“ (upė, kuri yra tarp Livonijos bei Prūsijos, vietos žmonių vadinama Memele).

Žinome, kad Klaipėda savo vardą gavo nuo Nemuno. Ilgą laiką Kuršių marių protaka Baltijos jūrą buvo vadinama Memele (Nemunu). Klaipėdos pilis turėjo būti pastatyta ten, kur suteka Memela ir Danga. Pirmosios žinios apie Klaipėdos pilies statybą mus pasiekia iš 1252 m. liepos 29 d. „Noverit universitas vestra, quod venerabilis frater H., ordinis fratrum minorum Curoniensis episcopus, ad aedificationem castri in loco, ubi fluvii scilicet Memela et Danga confluunt“. Tas pats vokiškai: ,,… die Memele und die Danghe to samen vliten“.

Pilis buvo labai greitai pastatyta, kartu su ja radosi ir miestas. 1253 m. vasario 8 d. dokumente, parašytame pirmą kartą Klaipėdos pilyje „acta sunt haec in castro Mimelburch“, nustatomos miesto ribos: nuo paskutiniojo pilies pylimo ligi lietuvių ir sembų paliktų supiltų Klaipėdos apgulimo metu.

Kartu su pilnu vardu castrum Memelenborg buvo tariama ir trumpesnė forma in domum nostra Memele (1290 m.), Livonijos kronikoje – Memell, Civitatem Memelam (1323 m.), kuri vėliau tapo miesto vardu.

Beje, miestui norėta suteikti ir kitą vardą – Nova Trimonia, gal dėl to, kad čia apsigyveno daugiausia Dortmundo krašto išeivių. Bet, suteikus miestui Liubeko, Hanzos sostinės, privilegijas (1258 m.), pasiliktas Memelburgo vardas. Pilis ir miestas gavo didesnės upės, ant kurios kranto buvo pastatyti, vardą. Iki šiol daugelis mokslininkų tvirtina, kad Memelis – iškraipytas Nemuno vardas, kaip sako A.Bylenštainas – pritaikytas „vokiškam liežuviui“: „den Namen Memel haben die Deutschen nicht erfunden, sondern wohl dem litt. Nemunas leutlich für ihre Zunge umgestaltet“. Tai mėgino įrodyti J.Užpurvis Nemunui skirtoje kalbinėje studijoje. Tačiau pirmąjį upės vardo užrašymą sužinome iš žmogaus, kuris buvo išmokęs lietuvių kalbą. O ką reiškia jau minėta pastaba popiežiaus bulėje, kad šią upę taip vadina vietos gyventojai?

Istoriniuose šaltiniuose daug paliudijimų, kad Nemunas buvo vadinamas dviem vardais: Vakarų Europos istoriniuose šaltiniuose – Memele, ankstyvuose slavų šaltiniuose, Lietuvos Metrikoje – Nemunas.

Pirmasis upės vardo paminėjimas iš 1237 m. popiežiaus legato Vilhelmo Modeniečio transumuotos Grigaliaus IX bulės apie Kuršo vyskupijos sienas: „inter Memelam et praedictum fluvium Wende“ – tarp Nemuno ir Ventos. Vėliau, 1253 m. – „Minia und die Memele to samene vliten“ – kur Minija ir Memelė (Nemunas) suteka.

Kryžiuočių Ordino kelių Lietuvą ir antpuolių aprašymuose: „Meister Conrad vom Tirberge nam an sich bruder und volkes vil, mit den czog her vinterczeit obir der Memel eysze in Littowir lant“, Czum erstin us vom Rambyn von der Memil bis uf Lumpin“ . Taip upę vadino ne tik žemupyje, bet ir ties Skirsnemune (Cristmymmel), Kaunu: „Up der Nerye und uf der Mymmel“, „in insula… in insula sita in Memela in Memela dicta Salien“.

Prancūzų riterio Žilbero de Lanua 1413 m. kelionės Lietuvą aprašyme: ,,… iš Kauno tęsiau kelionę rogėmis Nemuno upe ir pravažiavau dar pro dvi Lietuvos pilis. Nuo Nemuno pervažiavau ant kitos upės, vadinamos Memeliu…“. Čia vertėjai prasilenkia su teisybe. Originale: „Item 65: me partis de Caune en Letau, alant tousjours sur la riviere de le Memmelle avecque me sledes et passay par devant deux chasteaulz du dit royau me de Letau, et de cette reviere de le Memmelle entray sur une autre riviere nommee le Memmelin“. Nemuną keliautojas vadina Memmelle, o kitą upę ant kurios pervažiavo, – Memelin (Nemunynas). Nežinia, kas buvo tokios informacijos šaltiniu, galbūt Vytauto paskirti palydos žmonės.

Prasidėjus žemėlapių erai, N.Kuziečio Nemunas vadinamas MEMEBE FLV. (1491 m.), H.Cėlio 1542 m. – Memel flus, Merkatoriaus pirmajame Lietuvos žemėlapyje 1595 m. – Memel fl. ir Niemen fl.

K.Hennenbergerio 1576 m. – MIMMEL fl., I.F.Betgeno 1733 m. – Memel Storm, F.H.Šrioterio 1802 m. – Memel Strohm.

Nemuno vardas, kuri šiandien turime, pirmą kartą paminėtas Hipatijaus metraštyje – Na Nemne 1276 m. „Взя у него Тоурийск на рече на Немне“, Vėliau 1387 т.: „от Троковъ за Немонъ; по Немну, обополь Немна“

Pirmajame vidurio Europos žemėlapyje, kuri, manoma, nubraižė lenkas B.Vapovskis, randame NYEMO FL., M.K. Radvilos-Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje – Niemen fl. olim Cronon, anoniminiame XVII a. žemėlapyje – Nieme Fl.

Oficiali dvidarystė užfiksuota Melno taikos sutartyje 1423 m.: „…fluvius Memel alias Niemen“ (Memel kitaip Nemunas). Abiem vardais buvo vadinama ta pati upė. Bet ar tai tikra dvidarystė? Kartais upė vadinama dviem skirtingą prasmę turinčiais žodžiais: pvz. Dangė ir Akmena.

Lietuvių kalboje yra išlikę ir dabar vartojami žodžiai: mèmelis, mìmelis, mẽmelis, reiškiantys nekalbų žmogų. „Kur tu su tokiu mìliu susikalbėsi“ – sakoma Siesikuose, Jurbarke: „toki mèmeliai – žodžio neištaria“. Latvių kalboje bendrinis žodis mẽms reiškia „nebylys“, mẽmus „nebylumas“. Senovėje memelis reiškė tylų, ramų, begarsi, bežodį, nebylų; apie upę – ramią, nebylią, be rėvų ir slenksčių, be garso tekančią. Beje, toki Nemuną, išsiskiriantį iš kitų Europos upių – Dnepro, Dauguvos, Vyslos, pamatė lenkų kronikininkas J.Dlugošas (1415-1480 m.). „Nemunas tekia tokiame giliame slėnyje ir taip lėtai, kad jo tėkmė nei krantams, nei miškams nekenkia“. Na, o ką tuomet reiškia žodis Nemunas? Tvirtinama, kad lietuvių kalboje nebelikę tokio žodžio, iš kurio galėtume kildinti Nemuno vardą. Neminėsiu ir nekartosiu daugybės straipsnių, skirtų Nemuno etimologijai – iki šiol nėra vieningos, galutinės nuomonės šiuo klausimu. Čia pateiksiu naują, dar nenagrinėtą etimologiją.. Užuominą jai suteikė kitas Nemuno vardas Memela.

E.Frenkelio Lietuvių kalbos etimologiniame žodyne yra žodis nemti „netekti žado nekalbėti“, DLKŽ – nėmti „t.p.“, užnėmti „netekti žado, visai nutilti (kalbėjus)“, skoliniais pažymėti niẽmti „netekti žado, tapti nebyliu“, niẽmas, niemùs „bežadis, tylus. Jeigu Nemuno vardas kilęs iš šio žodžio, tai abu vardai, Memela ir Nemunas reiškią tą patį: nebylią, ramią, bežadę upę, kuri, tekėdama lėtai be slenksčių, neskleidžia jokio garso, t.y. nekalba! Daugelis upių turi savo kalbą, jos alma, gurgia, verdena, verkia.

Abu vardai kilę iš šaknies * nem -, kuri buvo bendra baltams ir slavams (s.sl. nem, rus. nem, ček. nemy, lenk. niemy „nebylus, bežadis“). Pažvelgus Nemuno vardo išsidėstymą bendrajame vakarinių baltų hidronimų sraute, matome, kad, pasiekę Kuršių marias ir Nemuno žemupį, šaknies nem- hidronimai keičia priebalsį ir toliau šiaurę ir šiaurės rytus keliauja pasikartodami tik šaknies * mem- hidronimais (žr. žemėlapį). Mẽmele – upė (1254 m. Memela, Nemunėlis), Mẽm – upite (upės, įteka Viją prie Valmieros), Mèmula – duobe (upė Vilanos apylinkėse), Mẽmais – purvs (Grikos apylinkėse).

Hidronimų su šaknimi * nem- Latvijos teritorijoje nėra. Memelės vardas, atsiradęs vienos iš seniausių vakarinių baltų genčių teritorijoje ir vėliau paplitęs Latvijoje, yra kuršizmas. Tai dar vienas išnykusios kuršių kalbos paminklas. Nevalia būtų jį užmiršti. Kuršiai Nemuną vadino mažybiniais Memelės, Memulės vardais tarsi ramindami, užburdami tą galingą ir pavojingą upę.

Reziumuojant, reikėtų pasakyti, kad vietovardais Memelis, kuriuo eilę amžių vadinosi miestas prie Dangės yra ne vokiškas, o senas kuršiškas Nemuno pavadinimas, kuris reiškė nebylią, bežadę, ramią upę.

2 Komentarai "Memelis – Klaipėdos vardas"

  1. Ne – MĖmelis Klaipėdos vardas, bet ir Mėmelis nėra vokiškas vardas :)

  2. Kažkodėl apie Prūsus nieko lygtai čia ne Prūsų žemė.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*