Vakar, rugpjūčio 23 d., šalia Priekulės esančiose Elniškės kapinėse būrelis bendraminčių uždegė žvakeles ant Kazio Budgino kapo. Taip prasidėjo šio žmogaus dvidešimtųjų mirties metinių minėjimas, kuris tęsėsi Evos Simonaitytės muziejuje Priekulėje.
Jaukiai įsitaisę rašytojos sodelyje būrelis žmonių pasidalino prisiminimais apie šį Mažosios Lietuvos mylėtoją, praeities puoselėtoją didelį Tėvynės mylėtoją, patriotą Kazį Budginą. Visą tai pradėjo nemažai su juo bendravęs buvęs kintiškis Saulius Sodonis. Jis prisiminė judviejų pažintį bei tai, kaip 1988 metais drauge su Šilutės Vydūno klubu rengė šio filosofo 120-ąsias metines Šilutėje bei po to ir Kintuose. Nors ne vienas jau buvo girdėjęs, tačiau dar kartą buvo prisiminta, kaip Kazys Budginas Taline, pas ten iš Tilžės – Sovietsko persikėlusį žmogų atrado Vydūno arfą. Buvo papasakota jos kelionė į Lietuvą. O taip pat S. Sodonis pasidalino ir kitais prisiminimais, nes daugiau ar mažiau bendravo su Kaziu iki pat jo mirties.
Labai džiaugėsi ir vertino K. Budgino veiklą ir Priekulėje, ir apskritai Mažojoje Lietuvoje knygotyrininkas Domas Kaunas. Negalėdamas atvykti šiam vakarui į Priekulę, jis atsiuntė savo atsiminimus apie judviejų bendravimą ir darbus, kuriuos perskaitė E. Simonaitytės muziejaus filialo vadovė Akvilė Eglinskaitė.
Šiltais atsiminimais apie Kazį dalinosi ir jo draugas Jonas Bendžius iš Šilutės, klaipėdietis Kęstutis Mickevičius prisiminė tą laikotarpį, kai K. Budginas turėjo antikvariato parduotuvę Klaipėdoje.
Jūrų muziejaus istorijos mokslų daktaras Dainius Elertas papasakojo, kaip juodu neakivaizdiniu būdu drauge studijavo istoriją Vilniaus universitete. Tuo metu vyko 1991 m. sausio įvykiai, kuriuose studentai aktyviai dalyvavo. Vienas iš tuomet judviejų su Kaziu padarytų darbų – surinkti į keletą didelių dėžių tuomet ant Seimą apjuosusio barikadų tvoros sumautų sovietinių pasų, kitų dokumentų. Tuo metu buvo nutarta stiprinti vielines barikadas, todėl dokumentai šių įvykių sumaištyje tiesiog mėtėsi ant žemės.
Sabina Vinciūnienė iš Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus prisiminė, kaip apie Lietuvos nepriklausomybę dar tik pradedant kalbėti, Kazio paprašyta ji padarė jam Lietuvos vėliavą su Vyčiu.
Sunkiai tramdydamas jaudulį atsiminimais apie Kazį dalinosi jo brolis Jonas, atvažiavęs iš Rietavo. Rašytoja Edita Barauskienė prisiminė, kaip D. Kauno paskatinti juodu Priekulėje įkūrė Knygų bičiulių klubą. O taip pat papasakojo apie Kazio, kaip klubo prezidento, veiklą.
Iš Klaipėdos atvykę svečiai domėjosi Kazio politine veikla, nes ieškodami apie Budginą informacijos rado, kad jis kažkada kandidatavo į Klaipėdos miesto tarybą Lietuvos laisvės lygos sąrašuose. Tai žinojo D. Elertas, kuris paaiškino ką Kazys Budginas tuo metu manė ir kaip veikė.
Be the first to comment on "Prisimintas Kazys Budginas"