Pasakojimas apie tai, kas anuomet buvo kasdienybė

Autorius

Penktadienį Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko devintos Audriaus Šikšniaus knygos – romano „Žiemojantis angelas“ sutiktuvės. Pilnoje šios bibliotekos skaityklos salėje dalyvavo ne tik pats autorius, bet ir šią knygą padėję išleisti žmonės. 

Po gražios muzikinės įžangos, kurią atliko Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“, knygos autorius A.Šikšnius sutiktuves pradėjo nuo padėkos šią knygą padėjusiems išleisti žmonėms. „Žiemojantis angelas“ šį kartą redagavo du žmonės – jo nuolatinė patarėja ir prieš tai leistų knygų redaktorė Birutė Morkevičienė ir Petras Skutulas, „Pamario“ laikraščio redaktorius. Šiame laikraštyje ši dabar knygos puslapiuose esanti istorija jau buvo spausdinta. A.Šikšnius taip pat dėkojo Renatai Gabalytei bei Irenai Gabalienei, kompiuteriu rinkusioms jo tekstą. Padėkų penktadienį būta ir daugiau, nes šiais laikais be finansinės pagalbos, leidžiant leidinius, dažnai reikia ir moralinės paramos. Gražiai autorius prabilo ir į susirinkusiuosius bei šią knygą perkančius skaitytojus, sakydamas, kad tokiu būdu jie remia jį kaip autorių. Visos jo padėkos pateiktos knygos pradžioje.

Apie naująją A.Šikšniaus knygą „Žiemojantis angelas“ kalbėjo jo redaktorė B.Morkevičienė. Ji paaiškino, kad dėl didelės apimties – knyga 220 puslapių – tiesiog pritrūko laiko. Tad į šį darbą teko įsijungti antram redaktoriui. B.Morkevičienė sakė, kad kaip visada, įdomu skaityti šio autoriaus kūrybą. Juo labiau, kad prieš akis iškyla gyvai ir labai vaizdžiai pasakojami tie dalykai, kurie buvo žinomi ar patirti nuo vaikystės. Tačiau sakė, kad tenka su autoriumi nemažai ginčytis, nes jo kalboje daug žodžių, kurių reikėtų vengti, nes, nors jie ir vartojami šnekant, tačiau jų reikėtų vengti rašto kalboje.

Panašiai kalbėjo ir P.Skutulas, sakydamas, jog knygos redaktorius yra autoriaus priešas, kuris, gindamas švarią kalbą, priverstas dažnai nesutikti su autoriaus vartojamais žodžiais ar posakiais. Tai jis iliustravo pavyzdžiais, sukeldamas susirinkusiųjų juoką. Ir iš ties, kalboje vartojami žinomi posakiai ne visada būna teisingi, jei juos vertinsi tiesiogine prasme.

Ištrauką iš naujosios knygos skaitė vienas iš šio rašytojo bičiulių, Šilutės kamerinio teatro aktorius Vygantas Paldauskas.

Šią knygą bus galima įsigyti tik susitikimuose su autoriumi, kurie planuojami nuo rudens pradžios.

Trumpai apie knygą: ji apie gyvenimą, kurį teko patirti neretai Lietuvos šeimų praėjusio amžiaus viduryje. Tai knygos anonse:

Gražuolė Monika, ištekėjusi už turtingiausio Klausučių parapijos žemvaldžio Klemenso Jurkaus, net neįtarė, kokiu pragaru pavirs jos gyvenimas, prasidėjęs kaip visų sodžiaus nuotakų. Su kasdieniais darbais, sekmadieniais bažnyčioje, su pirmagimio kūdikio laukimu.

Atrodytų, Dangus privalėjo atlyginti Jurkams už jų triūsą. Deja… Kaip atlygi jis pasiėmė jų pirmagimį. Šiurpi nelaimė sukrėtė visą kaimą. Žemėn parbloškė ir jaunuosius.

O kai Jurkų gyvenimas lyg vežimas ir vėl nugirgždėjo senu sodžiaus keliuku, Lietuvos vieškeliais ėmė klaidžioti akla karo šmėkla.

Sovietinės santvarkos atėjimas į valdžią, žodis Sibiras, kuriame prapuls tie, su kuriais eidavai į bažnyčią – visa tai lyg perkūnijos debesis neaplenks Jurkaus kiemo. Neaplenks ir dešimtmečiais kurto Klemenso ūkio išdraskymas, Klausučių kolūkio įkūrimas.

Neaplenks, nors po jų prasidės mažiau baugūs laikai. Nebegąsdinantys žmonių sibirais, tačiau sėjantys tarp jų naują užkratą. Baisesni už naująją santvarką su visomis jos garbės lentomis ir kolūkiais. Užkratą, nenuskandinamą motinų ašarų, nebijantį nei Dangaus, nei jo
šeimininko.

DSC00988+DSC00989+DSC01004+DSC01064+

Komentarų nėra, būk pirmas. "Pasakojimas apie tai, kas anuomet buvo kasdienybė"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*