Keli mažai girdėti dalykai apie H.Zudermaną

Karaliaučiaus biržos rūmai, pastatyti 1875 metai. Jų statybai tuomet buvo sukalta 2000 ąžuolinių 10-12 metrų ilgio rąstų. Pastatas tebestovi. hellenicaworld.com nuotr.Karaliaučiaus biržos rūmai, pastatyti 1875 metai. Jų statybai tuomet buvo sukalta 2000 ąžuolinių 10-12 metrų ilgio rąstų. Pastatas tebestovi. hellenicaworld.com nuotr.

Rugsėjo 30 dieną sukanka 160 metų nuo žinomo vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann 1857 – 1928) gimimo.

Prieš jubiliejų „Šilainės kraštas“ sulaukė laiško su keletu nedidelių, bet malonių smulkmenų, kurios gali padėti labiau pažinti H.Zudermaną bei to meto aplinką. Jas atsiuntė Jurgiu Lepkoju pasivadinęs vilnietis, besidominantis Mažosios Lietuvos kultūra ir laikantis save kraštotyrininku. Jo siųstą medžiagą spaudai parengė Šilutės kraštotyros draugijos nariai.

Prieš šimtą metų – 1917 metų pavasarį – Naujosios biržos Karaliaučiuje rūmuose Hermanas Zudermanas (Hermann Sudermann) perskaitė „Kelionė į Tilžę“ rankraštį. Didžioji, prašmatni rūmų salė vos vos talpino didmiesčio visuomenės „grietinėlę“: pirklius, biržos maklerius, karininkus, meno žmones ir t.t.

Pirmoje eilėje daktaras Artūras Kitelis (Arthur Kittel) klausėsi kadais įžymiam dabar rašytojui papasakotos istorijos, virtusios bene populiariausia H.Zudermano apysaka. Tuo pačiu – prisimenant daktarą A.Kitelį, neturėtų būti užmirštas ir kitas rašytojo konsultantas Ernstas Ankeris.

***

Dedikacija garbiaujam Šilokarčemos dvarininkui H.Šojui.

Dedikacija garbiaujam Šilokarčemos dvarininkui H.Šojui.

Labai sunku paaiškinti kodėl, tačiau abu lietuviški „Kelionė į Tilžę“ leidimai – 1960 m. ir 1996 m. – išleisti be tokios vokiškame leidime esančio rašytojo dedikacijos: „Skiriu mylimam ir gerbiamam draugui, ekonomijos tarėjui Šojui, Šilutės kilmingojo dvaro savininkui“.

***

H.Zudermaną išgarsino 1887 m. išleistas autobiografinis romanas „Rūpestis“ arba „Nedalia“ (Frau Sorge). Romanas tapo motinos ir tėviškės simboliu. Eiliuotas kūrinys „Mano tėvams“ (Meinen Eltern) – įžanga romanui.

„Šiame autobiografinių bruožų turinčiame pasakojime nesunku atpažinti Hermano vaikystę ir paauglystę, kuomet Ponia Nedalia būdavo nuolatinė viešnia namuose. Čia matome jaunuolio žūtbūtines pastangas prasimušti gyvenime, šeimos aplinką – neūkišką, pagiežingą  tėvą ir mylinčią, darbščią, bet užguitą motiną. Šiame kūrinyje jau išryškėjo būdingas stilistinis polinkis į autobiografiškumą, kriminalinę intrigą, gebėjimas palaikyti veiksmo įtampą, pasitelkiant efektingas scenas, o taip pat pagaulus aplinkos fiksavimas, šeimos santykių peripetijos, dėmesys natūralistinei detalei“.

Marijus Šidlauskas. Ar mums reikia Hermano Zudermano? Bernardinai.lt 2016 m.

Mano tėvams

Ponia Nedalia – paslaptinga žila moteris,
Mielieji Tėvai, ją pažįstat gerai,
Prieš trisdešimt metų jinai
Su jumis į nežinią keliavo.
Čia varvančios lapkričio dienos
Sunkiai kvėpuodamos gulė
Ant miglotų laukų
Ir vėjas gluosnių šakose
Jums švilpavo vestuvinį šokį.

Kai jūs po baimės ilgų valandų
Lizdą suradot lietuvių miške
Ir nedrąsiai stovėjot prie užkampio slenksčio,
O ponia Nedalia ir vėl buvo čia
Plačiai iškėlusi rankas
Ir laimino jus ir jūsų namus,
Ir laimino tuos, kurie giliame
Ne vienas dar miega būties miege.

Ir laikas tekėjo – aptriušęs lopšys
Dabar po laiptais tamsoje
Sau ilgą pelnytą poilsį turi.
Ir jis matė keturiskart naują svečią.*
Kai vakaro karštis išblėso
Ir iš kampo atslinkęs šešėlis
Lopšį virpančiom rankom apglėbdavo.

Ką Nedalia žadėjo jums?
Paskyrė rūpesčių gyvenimą
Dejonėse ir verksmuose, džiaugsme ir ašarose,
Bėdoj ir negandoj
Ir apsiblaususiose darbo dienose,
Ir aimanose praėjusių naktų.
Ach! Ir nešėte ištikimai jūs šitą naštą.
Pasenot ir pražilot.

Ir vis dar bastosi moteris užsimaskavus, paslaptinga,
Sustingusiu žvilgsniu ir laiminančiom rankom
Tarp prasto namo sienų keturių,
Nuo skurdaus stalo link spintų tuščių,
Nuo slenksčio iki slenksčio.
Tupėdama prie židinio liepsnų
Ji jungią šitą dieną su nauja diena.

Mieli tėvai, dėl to jūs neliūdėjot,
Nuoširdžiai darbavotės ir narsiai kentėjot
Ilgą ir sunkų gyvenimą.
Tad jums nužengs nuo dangaus
Ramybė ir darbų pabaiga.

Mes esam jauni – mes turim jėgų
Ir mūsų drąsa neišblėso,
Mes žinom, kaip kovot su bėdom ir problemom,
Mes žinom, kur laimės mėlynos gėlės.
Ir greitai linksmi mes grįšim namo,
Ir ponią Nedalią išvysim pro duris.

* Keturi gimę vaikai

Laisvas Reginos Meškauskienės vertimas iš vokiečių kalbos.

1 Komentaras "Keli mažai girdėti dalykai apie H.Zudermaną"

  1. Ačiū, puiki publikacija.
    Pastabėlė: Frau Sorge reikėtų versti Ponia Rūpestis.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*