Gerą idėją išgelbėjo verslininkas

Silutes_pleneras+

Penktadienį Šilutėje, „Deims“ viešbučio kieme, įvyko savaitę trukusio dailės plenero „Šilutė – Rusnė 2015“ uždarymas. Čia buvo prisimintas šio kultūrinio veiksmo rengimas, kuris, jei ne pagalba iš šalies, iš vis galėjo neįvykti. Visi atvykusieji galėjo pamatyti savitus, įvairių kūrybinių braižų tik ką sukurtus paveikslus. O juose – Šilutės bei Rusnės vaizdai.

Taigi, nedaug trūko, kad 2012 metais, po daugiau kaip 30 metų atgaivinto kūrybinio plenero tradicijos, būtų vėl nutrūkusios. Priežastis labai žemiška – pagal projektus planavę savivaldybės kultūrai skirtus pinigus, valdžios žmonės tiesiog jų neskyrė tokiam plenerui. Kaip susirinkusiems penktadienį sakė Rusnės plenerų gaivintoja bei rengėja, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, idėja per daug gera, kad būtų galima nuleisto dėl to rankas.

Pagalbos tuomet ji kreipėsi į dažną Rusnės svečią, čia vaizdų savo meninėms fotografijoms randantį, įvairias kolekcijas kaupiantį bei kultūrines knygas leidžiantį šilutiškį verslininką Saulių Stankevičių. Jam patiko plenero mintis ir ji sutiko būti šio renginio rėmėju: į mūsų kraštą atvykusiems menininkams jis suteikė pastogę ir maitinimą. Taip kažkada Rusnėje pradėta idėja menininkų akimis pamatyti mūsų krašto savitumą ir grožį, prasiplėtė: dabar jie apžiūrinėjo ir savo drobėse vaizdavo ir Šilutės, o ne tik Rusnės savitumą.

Tai ne tik gražu ir miela, bet ir vertinga, nes iš svetur atvykę dailininkai pamato ir meninėmis priemonėmis užfiksuoja tai, prie vietos gyventojų akis senai pripratus ir grožio nebemato. Būna ir kitaip, kai gan prastai (praeivio žvilgsniu) atrodantis objektas (pavyzdžiui, pastatas) perteiktas spalvomis – nušvinta netikėta spalva. Tuomet iš ties ir kiti pastebi jo savitumą ir unikalumą. Be šių dalykų, tokiuose pleneruose sukurti darbai, išsaugo ir vietos dvasią, nes jautrūs aplinkai dailininkai pirmiausiai ją ir pajaučia ir užfiksuoja. Ir net, jei dailininkai piešia ar tapo lyg ir tiesiogiai su aplinka nesusijusius dalykus, jie vis tik perteikia vietos koloritą bei aplinkos, kurioje jie tuo metu buvo, nuotaiką. Tai taip pat vertinga, nes tai „mūsų“ dalis.

Paprastai plenero rengėjai iš anksto paskelbia jo temą. 2012 metais atkurto plenero tema buvo „Rusnės medinės  architektūros  įprasminimas dailininkų kūryboje“. Kitais, 2013 metais, tema buvo „Rusnės miestelio istorinės dalies, paveldo objektai dailininkų kūryboje“. Šių metų plenere „Pamario krašto spalvos“ buvo „laisva“ tema. Tai leido dailininkams nebūti saistomais su konkrečiai vietove. Juolab, kad ir plenero akiratis prasiplėtė.

Šiemet plenere „Šilutė – Rusnė 2015“ dalyvavo vilniečiai dalininkai Arvydas  Kašauskas, Vytautas Gocentas, Saulius  ir Sandra Dastikai, Mantas Maziliauskas ir Monika Maziliauskienė bei Lilija Valatkienė. O taip pat Saulius Rudzikas iš Druskininkų, Virgis Ruseckas ir Renata Kasiulytė iš Rukų, Vytautas Butas iš Jonavos ir Kurt Beutler iš Vokietijos.

Sukūrę po keletą darbų, plenero dalyviai jų paliko jo rengėjams. Tad pamažu imta kaupti ne tik Rusnės, bet ir Šilutės mininių vaizdų kolekcija.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Gerą idėją išgelbėjo verslininkas"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*