Dviejų savitų dailininkių paroda Šilutės muziejuje

Virsel_Paroda-1

Antradienį Šilutės H.Šojaus muziejuje atidarytos iš karto dvi parodos. Didesnėje salėje nuo šiol veikia klaipėdietės dalininkės, žinomos scenografės, Sofijos Kanaverskytės savitų ir unikalių paveikslų paroda „Angeliada“. Gretimoje, kiek mažesnėje erdvėje, lankytojai gali susipažinti su Mažosios Lietuvos dukros, tapiusia savita technika, Lidijos Meškaitytės miniatiūromis.

Kaip atidarant parodą sakė Lina Kilienė, globojanti jų rengimą muziejuje, S.Kanaverskytė labai apgailestavo, kad negalėjo atvykti į jos atidarymą, nors tam ir ruošėsi. Tačiau perdavė geriausius linkėjimus šilutiškiams. Juo labiau, kad ją su šiuo miestu sieja nemaži prisiminimai: baigusi Dailės akademiją 1964 metais ji buvo paskirta dalininke į Šilutės Liaudies teatrą. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, ji išvažiavo dirbti į Panevėžį pas J.Miltinį. Vėliau S.Kanaverskytei teko vienas ypatingas darbas Šilutėje. Ji, drauge su bendraminte Eva labutyte, 1991 metais parengė Šilutės kultūros ir pramogų centrą Vydūno sugrįžimui. Daugelis turėtų prisiminti įspūdingą vaizdą, kai šalia vaidilučių kūrenamos Amžinosios ugnies paskutinės kelionės laukė iš Vokietijos pakeliu į Rambyną stabtelėję Vydūno palaikai. Nepakartojama ir labai dvasinga aura tomis dienomis Šilutės kultūros namuose sklido nuo čia esančio Vydūno bei labai jaukios ir šiltos aplinkos. Tas reginys ir nuotaika – didelis scenografės S.Kanaverskytės nuopelnas.

„Angeliada“ – tai gal net švenčiausia ir įdomiausia S.Kanaverskytės paroda. Kaip rašoma parodos anotacijoje, angelas autorės pasirinktas neatsitiktinai. Tai nematerialaus pasaulio simbolis, tai priminimas apie kiekvieną žmogų per gyvenimą lydinčią apsaugą. Dailininkė linki kiekvienam žiūrovui šioje parodoje susirasti savąjį angelą, kuris saugotų ir globotų, skatintų jautriau pažvelgti į mus supantį pasaulį, atrasti ir skleisti aplink save gėrį, tiesą ir viltį.

Kiek platesnis buvo Lidijos Meškatytės parodos pristymas. Pristatyti ją bei čia eksponuojamą parodą atvyko Mažosios Lietuvos Jurbarko kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Gina Meškauskienė, dailininkės gimtosios sodybos saugotoja bei pačios L.Meškaitytės globėja Onutė Burneikienė bei greta miniatiūrų eksponuojamų dailininkės gimtųjų namų fotografijų autorė Violeta Schuetz (Šiutc).

Apie L.Meškaitytės gyvenimą ir kūrybą papasakojo G.Meškauskienė. Ji kalbėjo apie sudėtingą Mažosios Lietuvos dukros, lietuvininkės L.Meškaitytės gyvenimą. Likimas jai, sunkiai judančiai, davė puikų gamtos nuotaikų pajautimą. Tai ji savo miniatiūrose ir vaizdavo. Įdomi ir jos tapymo techniką, kai nedidelio dydžio darbai buvo tapomi labai kruopščiai ir, kaip sakydavo, teptukais iš trijų voverės uodegos plaukų. Iš viso miniatiūrų meistrė nutapė virš septynių su puse šimto darbų. Visi jie, gan netikėtai L.Meškaitytei mirus, testamentu buvo palikti Lietuvos valstybės nuosavybei.

Parodos atidaryme dalyvavusi ir nemažai su dailininke bendravusi bei dabar jos gimtinę prižiūrinti Ona Burneikienė pasidalino savo įspūdžiais, kuriuos patyrė drauge su L.Meškaityte. Po dalininkės mirties ji labai kruopščiai ir be galo sąžiningai prižiūri netoli Smalininkų esančią dailininkės sodybą Antšvenčių kaime. Tai paliudijo ir V.Schuetz (Šiutc) greta miniatiūrų esančios sodybos fotografijos. Visi apgailestavo, kad mediniai pastatai, nežiūrint priežiūros, kasdien vis labiau dūlėja. Tuo tarpu aplinka, O.Burneikienės darbo dėka, išlieka visiškai tokia pat, kaip ir esant dailininkei gyvai. Tai buvo galima pamatyti ir fotografijose.

Kartu su L.Meškaitytės darbų reprodukcijomis, eksponuojami ir jos vardo miniatiūrų konkurso laureatų darbai.

Parodos veiks iki balandžio 22 dienos.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Dviejų savitų dailininkių paroda Šilutės muziejuje"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*