Rugpjūčio mėnesio skaitiniai

Virresi_rugsej

Baigėsi vasara. Nors daug kalbama apie visuotiną pasaulio atšilimą, įprastos vasariškos šilumos šiais metais mus ir pritrūko. O pietų Europoje nuo jos ar net karščio tiesiog duso žmonės. Tad mes lyg pas Dievą užpečkyje esame – nei sunkiai pakeliamų karščių, nei vasaros potvynių, kurių piečiau mūsų šalies taip pat netrūko, pas mus nebuvo.

Ant slenksčio ruduo. Prasideda jis viena gražiausių metų švente – rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena. Dažna šeima, leisdama į mokyklas savo atžalas, kaip tik nuo jos ir metus netiesiogiai skaičiuoja. Tačiau tokia šventė kaip pas mus – nebūtinai ir kitur, nes daugelyje šalių mokslo metų pradžios nesureikšmina. Ne tik daugelis šalių, bet ir jų atskiros mokyklos darbo pradžią renkasi savo nuožiūrą bei būtinybę. Dabar tai neblogai žinome, nes retas kuris neturi mažų giminaičių kur užsienyje. Tad vienur į mokyklą pradeda eiti rugpjūčio, o kitur rugsėjo kurią nors dieną.

Pas mus taip pat viskas gali keistis, nes Švietimo ir mokslo ministrė prailgino mokslo metus. Tačiau tai pasielgdama lyg ir užmiršo savo pagrindinį argumentą, kad moksleiviai iki šiol nespėdavo išeiti viso mokymo kurso. Prailginus mokymuisi skirtą laiką, pačioms mokyklom ir savivaldybėms palikta spręsti, ką tuo metu reikėtų veikti. Daugelis mokytojų ilgesniems mokslo metams visiškai pritaria. Tačiau jau pasigirsta siūlymų, kad reikėtų papildomą laiką ne pabaigoje, o pradžioje mokslo metų pridėti. Moksleiviai, o ir mokytojai taip pat, sugrįžtų į mokyklą pailsėję, ir palaipsniui, pamažu, prisiminus išeitą medžiagą, įsilinguotų nauji mokslo metai. Tad svarstymų, kad ir pas mus rugsėjo pirmosios tradicija gali keistis, yra.

Kad ir nebuvo ypatingos vasaros, tačiau saulėtų dienų vis tik būta. Gal vietos gyventojai jau įpratę, tačiau atvykusieji iš karto pastebi ypatingai žalią mūsų miestą. Didžiuliai medžiai miesto centre saulėtomis dienomis teikia malonią ūksmę. Tačiau tam ateina galas. Medžiai sensta, serga bei nuo kenksmingų oro sąlygų dūlėja. Į mūsų kraštus vis dažniau įsisukant stipriems ir gūsingiems vėjams, nuo jų lūžinėja šakos, ar net iš šaknų virsta medžiai. Prieš keletą metų būta ir tragiško atvejo.

Aukščiausia vietos valdžia nusprendė, kad su tuo vieną kartą reikia baigti. Tad parengė (užsakė) projektą labai gražiu pavadinimu „Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio tvarkymas“. Jo esmė – Lietuvininkų ir Tilžės gatvėje planuojama iškirsti 260 medžius ir 3 krūmus. O taip pat 218 miesto centro medžiai bei du krūmai bus nugenėti. Kaip sakoma, labai nusiminti lyg ir nevertėtų – jų vietoje bus pasodinti kiti – 237 įvairių rūšių liepos, 43 taip pat įvairių rūšių klevai, 3 uosiai, viena vinkšna, viena gudobelė, viena kaukazietiška slyva ir 2 alyvos. Taip nurodoma projekte, kuris skelbiamas Šilutės savivaldybės tinklalapyje. Tai bus labai skausmingas projektas, kai vietoje pavėsio centre, vasaromis švies saulė. Tiesiog natūraliai kyla klausimas: negi tiek medžių Šilutės centre yra tokie beviltiški, kad juos tiesiog reikia pjauti šalin? Ar viskas teisingai nužiūrėta ir paskaičiuota? Gal iš ties yra pavojų keliančių, bet negi tiek daug? Be to, šiokį tokį nerimą dėl to sukėlė naujiems medžiams įsigyti projekte numatyta nedidelė suma (viešai sąmata nėra paskelbta).

Tuo pačiu būtų galima miestiečių paklausti, gal kas kada matė miesto medžius genint? Kiekvienas savo sodą turintis kasmet apžiūri: sergančias ar per daug išaugusias šakas išpjauna. O mieste kada tai buvo daryta paskutinį kartą? Žodžiu – nerimo dėl šio projekto ir Šilutės miesto centro yra.

Minėtas projektas turės būti finansuojamas iš Europinių pinigų. Tačiau nors jau eina į antrą pusę tretieji 2014 – 2020 finansinio etapo metai, tačiau Šilutės europiniai pinigai nepasiekia. Šiaip tik apie estakados į Rusnę statybą vis plačiau ir realiau kalbama. Dėl to gali taip ir likti svajone taip pat mūsų valdžios sumanymas Rusnėje, ant Atmatos upės kranto, pastatyti 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Šiaip ar realus šis dalykas, galima pasvarstyti apsilankius ir užlipus į gerokai mažesnį bokštą netoli esančioje Drevernoje. Toks statinys turi būti stabilus ir tvirtas. Tad kiek prireiks pastangų, o tuo pačiu ir pinigų, pastatyti apžvalgos bokštą ant sąnašinio Atmatos upės kranto? Gal ir be reikalo nebuvo svarstyta pasiūlyta galimybė Šilutėje statyti apžvalgos bokštą, kaip kad toks yra Londone?

Baigėsi rugpjūtis, daugelio pamėgtas poilsio mėnuo. Tad atėjus rudeniui, gyvenimas vėl grįš į savo vėžes ir vėl skelbs apie naujus darbus ir rūpesčius. Jų, gi, niekada netrūksta.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Rugpjūčio mėnesio skaitiniai"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*