Ramučių kaimo bendruomenės „Navata“ nariai skubėjo į mišką, kur turėjo itin įdomų susitikimą. Jo metu sužinojo daug įdomių dalykų apie čia verdantį gyvenimą.
Apie miško gyventojus pasakojo ir rastas pėdutes atpažinti padėjo VĮ Šilutės miškų urėdijos girininko pavaduotojas Vytautas Mažieda.
Svečias susitikimą pradėjo klausimu – kas yra miškas? Atrodo, keistas klausimas, juk mišką žino visi. Tikriausiai pasakysite, kad tai plotas, kur auga daug medžių. Tačiau, pasak pašnekovo, mišku vadinama tankiai suaugusių medžių bendrija, kurios yra sudėtingos. Be medžių, kurie labai nevienodi – aukšti, galingi, išstypę, skurdoki – čia auga krūmai, žolės, samanos, grybai. Todėl išskiriami įvairūs miško bendrijų lygiai: aukštieji medžiai, pomiškis, trakas, žolinė augalija ir paklotė.
V.Mažieda priminė, kad miškai valo orą. Apskaičiuota, kad miško hektaras per metus sulaiko 30-35 tonų dulkių. Be to, intensyvaus augimo metu miškas sugeria daug anglies dvideginio ir išskiria daug deguonies. Miškai mažina triukšmą, suteikia žmogui estetinį pasitenkinimą.
Miškai „reguliuoja“ vandens lygį upėse ir ežeruose. Po medžių lajomis susilpnėja lietaus vandens garavimas, pavasarį lėčiau tirpsta sniegas. Vanduo nenubėga žemės paviršiumi, nes susigeria į miško paklotę, gausiais šaknų „takais“ skverbiasi į dirvožemį. Todėl miško dirvožemiai tarytum kempinė laiko vandenį ir vėliau palaipsniui jį „atiduoda“ upėms ir ežerams. Geriausiai „vandens reguliatoriaus“ darbą atlieka lapuočių medynai, ypač uosynai, baltalksnynai, blogiausiai – eglynai.
Tądien vis pritarė, kad miškų funkcijų negali pakeisti jokie inžineriniai įrenginiai. Todėl miškininkas visų paprašė – grožėtis keliaujant, saugoti tą gamtos stebuklą. Svečiui teko atsakyti į daugybę ramutiškių klausimų.
Vėliau, atneštus skanėstus miško žvėreliams, „serviravo“ įvairiose vietose – po medžiais, ant šakų, pievelėse.
Renginio dalyviai mielai atliko ir įvairias seniūnaitės Dalios Minkevičienės paruoštas užduotis, čiuožinėjo nuo kalniuko. Visi buvo vaišinami bendruomenės tarybos narių Albinos Zofijos Zalcienės išvirtu šiupiniu bei Vilmos Rogienės keptais pyragais.
Aktyvi bendruomenės narė Danutė Zalcienė visus sušildė pačios virta kava. Niekas tądien neskubėjo skirstytis. Nors buvo šalta, tačiau visi džiaugėsi giedra diena, buvimu vieni su kitais ir planavo, kaip reikėtų atšvęsti Lietuvos gimtadienį – Vasario 16-ąją.
Ramučių bendruomenės informacija.
Įdomu ir naudinga.