Mergina, kuri poilsiui siūlo savo gyvenimo būdą

Kad Nemunui išsiliejus iš savo vagos randasi daug problemų Rusnės salos gyventojams – jau žino ne tik visa Lietuva, bet pagaliau išgirdo ir aukščiausia šalies valdžia. Ir labai panašu, kad pažadai ima materializuotis – planuojama, kad estakada kitąmet turėtų būti pradėta statyti.

O kad potvynio ar poplūdžio metu problemų kyla ir Šyšos kaimui, deja, retas žino. Ir iš vis – nežinia, ar daug kas apie tokį kaimą iš vis girdėjęs yra. Tačiau istoriniame kaime nors ir ne itin daug, bet gyvena nemažai gamtą ir pamarį mėgstančių žmonių. Ir tokių randasi vis daugiau. Viena tokių – prieš septynerius metus Vilnių į Pamarį išmainiusi Monika Dobrovolskytė.

Šyšos kaimas

Būtent ji ir paskatino prisiminti šį kaimą ir šio kaimo žmones, kurie taip pat patiria potvynio ar poplūdžio (taip vadinamas nereguliarus, neplanuotas upės ištvinimas). O jei trumpai – Šyšos kaimas savo vardą gavo nuo Šyšos upės, kuri teka per jį ir dalina į dešinę ir kairę puses. Kaimas yra prieš pat Šyšai įtekant į Nemuno deltos šaką Atmatą. Vieta labai egzotiška ir be galo patraukli kone laukinės gamtos mylėtojams.

Pats kaimas nėra užliejamas – su tuo viskas tvarkoje. Tačiau kita problema – ištvinus deltos upėms jis tampa sunkiai pasiekiamas. Dešinėje kaimo pusėje gyvenantys negali privažiuoti iki namų, nes kelias nuo Šilutės link jo yra užlietas drauge laukais. O kairės pusės žmonėms taps lengviau, kai bus pastatyta estakada į Rusnę. Nes šią Šyšos kaimo pusę pasiekti galima važiuojant Rusnės link ir prieš tiltą per Atmatą, reikia sukti dešinėn. Tad kol kas vargas ir kairėje pusėje gyvenantiems, kurie priklausomi nuo potvynių ir per juos keliančių kelininkų.

Monika

24135576_10214539481945955_1330827186_nPrisiminti jau iš seniau pažįstamą Moniką Dobrovolskytę ir ją pašnekinti mintis kilo po to, kai į socialinius tinklus ji prieš keletą savaičių įkėlė nuotraukų ir video, kaip motorine valtimi plaukia į Šilutę Šyšos upe. Plaukia ir džiaugiasi ar net didžiuojasi tuo. Pasirodo, tai buvo vienas iš paprastesnių būdų per šį rudens poplūdį dešiniakrančiams Šyšos kaimo gyventojams pasiekti miestą.

Moniką galima beveik vadinti šio krašto senbuvė. Pažintis su pamariu ir jo gamta prasidėjo žymiai anksčiau, nei ji čia apsigyveno. Ji atvažiuodavo su savo tėvais, kurie taip pat yra įsimylėję pamario kraštą – upių bei marių vandenis, bangas, žuvis, mūsų vėją, paukščius. Tad mergina jau nuo mažumės plaukiojo laivais. O viena didesnė jos ir jos brolio Pranciškaus kelionė įvyko 2008 metais. Tuomet ji su pasaulį jachta apiplaukti pradėjusiu kintiškiu Andriumi Varnu ir jo komanda kartu plaukė iki Ispanijos.

Kaip sakė Monika, laivavedės teises jį įsigijo kai tik suprato, kad jai be galo patinka plaukioti. Ir iš vis gamta labai patinka. Tėvai Šilutės rajone turi keletą sodybų, tad nelabai ilgai juos ir teko įkalbinėti, kai pasakė norinti keltis iš sostinės į Šyšą. Čia ji jaučiasi savo stichijoje.

Pakalbinta, ar dažnai plaukia į miestą upe, Monika sakė, kad taupydama laiką tik tuomet, kai užsemtas Šilutės Rusnės kelias. Nes tada eismas juo priklausomas ir nuo kelininkų. O šiaip – keliasi per upę, sėda toje pusėje laikomą savo automobilį ir važiuoja į „žemyną“ tvarkyti reikalų. O jei nebūtina – tiesiog mėgaujasi šių vietų ramybe. Paklausta dėl maisto – nesureikšmindama sakė, kad valgo tai, ką turi. O šiaip vasaromis augina šiek tiek paukščių, gaudo žuvis, tad esant reikalui, turi kuo maitintis. Kaimynai kaime draugiški – tai ir ji, ir jai jie padeda.

Siūlo savo gyvenimo būdą

Kaip pokalbio metu sakė pašnekovė, ji tik gyvena Šyšos kaime. Pagrindinis jos dėmesys skiriamas Mingės kaime jos šeimai priklausančiai kaimo turizmo sodybai. Nors daugelis tokias vietas supranta, kaip pokylių vietas nuošalioje vietoje, tačiau Monika siūlo pažintines, kultūrines ar gamtines programas. Ji džiaugiasi, kad per keletą metų Mingės poilsis – taip vadinama toji sodyba – jau žinoma ir jau populiari tarp norinčių pažinti pamario gamtą. Ji žmonėms siūlo tai, kas jai labai patinka ir dėl ko iškeitė gyvenimą sostinėje į pamarį: paukščių stebėjimą, šio krašto etnografines pamokas, plaukiojimą senoviniais Kuršių marių laivai, jėgos aitvarus bei daugelį kitokių tik pamario kraštui būdingų pramogų ar pažintinių pamokų.

Šiuo metu ji su bendraminčiais yra parengusi keletą projektų, iš kurių dviem jau skirta finansinė parama. Tad netrukus pamaryje turėtų būti įrengtos paukščių stebėjimui reikalingos slėptuvės. Jų reikia norint iš arčiau paukščius matyti. Kitu, netrukus startuosiančiu projektu, Monika Dobrovolskytė, drauge su rusniškiu Simu Knapkiu, steigs senovinių medinių Kuršių marių laivų statybos dirbtuves. Jie bus ne tik Rusnėje statomi, bet vyks ir edukacinės pamokos. Tai bus galimybė dar labiau praplėsti savo pasiūlymus gamtos mylėtojams.

Tai tik kelios pastabos apie šią jauną ir drąsią merginą, kuri puikiai jaučiasi tarp potvynių pamaryje, buria aplink save žmones ir savo pomėgiais garsina šitą kraštą.

1 Comment on "Mergina, kuri poilsiui siūlo savo gyvenimo būdą"

  1. Gera idėja ir kitiems pavyzdys burtis į be draminciu bendrumene prisitaikant prie extrem sąlygų

Leave a comment

Your email address will not be published.


*