Šilutė krenta į dugną

Naujausi demografiniai tyrimai negailestingi – Lietuvoje sparčiai mažėja žmonių. Nors tą girdime kone kiekvieną dieną, tačiau dar liūdniau pasidaro, kaip pamatai realius skaičius. Geografai paskaičiavo, kad 2021 metais gyventojų skaičius šalyje turi susitraukti iki 2,69 milijono gyventojų. O tai maždaug 5,43 proc. mažiau, lyginant su 2017 sausio 1 d.. Šių metų pradžioje Lietuvos statistikos departamento duomenimis šalyje gyveno 2,8 milijonai gyventojų.

Šiuos skaičiavimus Vyriausios rinkimų komisijos užsakymu atliko Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą.

Šilutė tarp pagrindinių autsaiderių       

Gyventojų skaičiaus mažėjimas prognozuojamas visose savivaldybėse. Išimtį prognozėse kol kas sudaro tik kai kurie didieji Lietuvos miestai bei dažnos savivaldybės aplink juos, dabar vadinamos žiedinėmis. Tyrime nėra paskelbta, tačiau greičiausiai žmonių nemažėja, ar net turėtų daugėti, nes tų rajonų gyventojai dirba tose didmiesčiuose esančiose įmonės, įstaigose ar organizacijose.

Lyginti Šilutės savivaldybę turėtumėm su Klaipėda bei Klaipėdos rajonu. Nors pačiame uostamiestyje, kaip sakoma tyrime, 2022 metų pradžioje prognozuojamas 6,51 procentų gyventojų mažėjimas, tačiau žiediniame Klaipėdos rajone numatomas 6,17 procentų didėjimas. Tikėtina, kad tai dėl to, jog žmonės kelsis iš miesto į nuosavus namus.

Labai liūdna, nes nors Šilutės rajonas tėra mažiau kaip už pusšimčio kilometrų nuo Klaipėdos ir tikrai ne vienas rajono gyventojas dirba Klaipėdoje, bendro Šilutės rajono prognozuojamo žmonių skaičiaus mažėjimo tai neturėtų nestabdyti. Priešingai – minėtame geografų tyrime nurodoma, kad Šilutė gerokai 2022 metų pradžioje „viršys“ šalies mažėjimo vidurkį (5,43 %) – nuo 2017 metų pradžios iki 2021 pabaigos rajono gyventojų sumažės 10,51 %. Minėtose R.Tučo prognozėse tai detalizuota: jauno išlaikomo amžiaus (iki 14 metų) Šilutės rajono gyventojų skaičius sumažės 9,36 %, darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų sumažės 14,39 %, o štai vyresniojo – pensijinio amžiaus (daugiau nei 65 metų) – gyventojų skaičius padidės 2,01 %.

Susipažinus su visu tyrimu dar kartą liūdna pasidaro, nes šis Šilutės rajono žmonių mažėjimas ne taip jau daug atsilieka nuo savotišku etalonu tapusios Pagėgių savivaldybės – jei niekas nesikeis Pagėgių savivaldybėje gyventojų, lyginant 2017 – 2021 metus, turėtų sumažėti 14,08 %. O tai – „didžiausias“ rezultatas.

Priežastys

Jas aiškinasi ir geografai, ir sociologai, ir politikai. Nors kaip jau ne kartą sakyta, kad be galo svarbus yra darbo bei atlyginimo klausimas, tačiau taip pat yra žinoma, kad tai tikrai ne viską lemia. Svarbus ir valstybinės, ir vietos valdžios bei jos institucijų požiūris į žmogų, į brėžiamas perspektyvas, planuojamos investicijos ir t.t.

Pavyzdžiui, Šilutės rajono valdžia giriasi, kad visai netrukus už Europos Sąjungos paramos pinigus bus rekonstruojama pagrindinės Lietuvininkų ir Tilžės gatvės. Ar tai pats išmintingiausias būdas leisti paramos pinigus – galima nemažai diskutuoti. Vieni diskutuoja, o kiti, matydami tokias perspektyvas, negaišta tam laiko ir tiesiog kraunasi lagaminus.

1 Comment on "Šilutė krenta į dugną"

  1. Donatas | 2017-12-13 at 14:33 |

    Kraudami PSD mokestį nepagalvojo, kad to mokesčio moketi nereikia jei tiesiog tampi „Bomžu“, išvertus iš rusų kalbos tai reiškia, be muolatinės gyvenamos vietos. Taigi kiek žmonių išsiregistravo iš Lietuvos, bet vis dar čia gyvena?

Leave a comment

Your email address will not be published.


*