Neabejoju, kad po sausio 5-osios paskaitos „Dirbtinis intelektas“ (DI) Šilutės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai, retkarčiais padejavę: „Nebemoku šiais laikais gyventi…“, tikrai daugiau taip nei atsidus, nei begalvos.
Pasirodo, kad su tuo DI mes jau seniai susidraugavę ir juo naudojamės. Žiūrime, kaip mus pavaduoja dulkių siurblys robotukas, liepiame „Alexai“ (virtualaus asistento technologija) priminti vieną ar kitą dalyką, o ir virtuvėje ar išmaniuoju telefonu kiek visko atliekame. Tik tiek, kad gal mažiau žinojome to dirbtinio intelekto atsiradimo istoriją, žmogaus smegenų „darbo ar veiklos“ pavyzdžiu kuriamo dirbtinio proto. Taip, galų gale juk svarbiausia, kad šiek tiek prasiplėtė mūsų žinios ir buvome nuraminti, kad DI atsigrįžimas prieš žmogų, vykdant kenksmingą populiacijai veiklą nėra bent kol kas fiziškai įmanomas, nei teoriškai programuojamas.
Už paskaitą esame labai dėkingi lektoriui Eivydui Maksvyčiui, kuris į mūsų auditoriją pritraukė nemažai tuo besidominčių miestelėnų ir moksleivių. Gera būti greta jaunimo ir bent teoriškai jaustis esant bendraminčiais. Ir dar būtina padėkoti lektoriui už galimybę pasigėrėti profesine kalba. Taisyklinga gramatiškai, darnia specifinėmis sąvokomis (kurių nepaliko nesuprastų kaip burtažodžių), už emocingą, paįvairintą humoru kalbėjimo patrauklumą.
Be the first to comment on "Dirbtinis intelektas ir šiandiena"