Nacionalinė ekspedicija prasideda Rusnėje. 2 dalis

Po savaitės vėl grįžtame į Rusnę, kur medžio gaminių bendrovėje „Skatulė“ meistras Viktoras Spiridonas Belokopytovas toliau stato 13 metrų ilgio ir 2,7 metrų pločio medinį vytinės tipo laivą. Priminsime, kad juo plauks šią vasarą suplanuotos Nacionalinės ekspedicijos dalyviai Lenkijos upėmis. Nors dar ir nesimato, tačiau jau galima įsivaizduoti, kaip atrodys laivo šonai, nes šiuo metu vyksta paskutiniai darbai prieš tvirtinant pirmąją borto lentų eilę. Meistras sakė, kad viskas vyksta pagal planą ir jau kitą savaitę turėtumėm pamatyti, kaip jie jau bus vietoje prie laivo šono. O dabar svarbiausiai – viską tiksliai pritaikyti ir sutaikyti. Tai šiuo metu V.S.Belokopytovas ir daro.

Borto lentos: pritaikymas

Priminsime, kad laivo bortams pirmos eilės lentos jau buvo paruoštos lankantis kiek daugiau nei prieš savaitę. Aštuonių metrų lenta, specialiame įtaise ją pakaitinus, buvo išlenkta ir jau atitiko laivo dugno krašto išgaubimą.

Dabar viena iš keturių būsimo borto pirmos eilės lentų jau buvo įspausta į specialiai jai pagamintą „ožį“ ir užkyliuota, kad nejudėtų dirbant. Jos abu kraštai jau buvo lygiai nupjauti: vienas jų atsitiko laivo dugno apačią, kitas taip pat buvo lygus, rengiantis prie jos vėliau tvirtinti antros eilės borto lentą. Kas keliasdešimt centimetrų į ją buvo sukaltos vinys. Meistras paaiškino, kad jos laikinos ir reikalingos tam, kad lenta nenusmuktų, kai matavimui pridedama prie laivo dugno šono. Matuoti reikia labai atidžiai ir tiksliai – toji „pamatinė“ lenta turi labai tiksliai priglusti prie laivo dugno. Kadangi laivas yra „lenktas“, tai ir pasvirimo kampai jungiantis šioms dalims yra skirtingi. Viktoras naudojasi senųjų meistrų naudotu būdu tam tikslumui nustatyti: dugno kraštas sutepamas specialia derva ir prie jos glaudžiama lenta. Toje vietoje, kur liko dervos „antspaudas“, yra iškilimas, kurį reikia nuimti. Ir taip tol, kol pasiekiamas maksimalus tikslumas.

Tai daryti nėra paprasta, nes, meistro manymu, lenta sveria apie 50 kg, tad į talką jam ateina ir bendradarbiai.

Borto lentos: sutaikymas

Šįkart lankantis V.S.Belokopytovas jau buvo pritaikęs borto lentas prie dugno įlinkių ir ruošė jas sujungimui. Priminsime, kad bortai daromi iš aštuonių metrų lentų. Vienos jų ilgio neužtenka 13 metrų laivui, tad jas reikia jungti. Tam daroma speciali „spyna“. Meistras kaip tik ir darė vieną iš jų. Vienoje lentoje išplaunamas liežuvis, o kitoje – jam skirta vieta. Tai kruopštus atidumo ir dėmesio reikalaujantis darbas, nes abi „spynos“ dalys turi būti be galo tikslios. Nes nuo to priklauso, ar vanduo pro tą vietą nesisunks, ir ar bus pakankamai tvirtas šonas. Patyręs laivų statytojas garantavo, kad viskas bus taip, kaip reikia. Ir vaizdžiai pailiustravo, kad nei uodas snapo toje vietoje neįkiš.

Iš viso bus keturios eilės boto lentų. Apatinė storiausia – 4 centimetrų ir plačiausia – apie 30 cm. Aukštyn jos galės būti ir kiek plonesnės. Bendras borto „projektinis“ aukštis – metras dešimt centimetrų.

Paklaustas, ar turi reikšmės lentoje esančios šakos, ko paprastai staliai vengia, meistras sakė, kad šakų vietos, jei jos nėra sutrūnijusios ar papuvusios, yra tvirtos ir šiaip jau išsilaiko ilgiau nei pati lenta. Tad renkantis lentą bortui svarbiausiai, kad jis nebūtų skilusi ar kaip kitaip pažeista.

Meistras sakė, kad borto lentų jungimui vietą jis paskaičiavo tarp būsimų špangautų, nes jie dar labiau sutvirtina šonų sudūrimus. Jų eilė montavimui ateis padarius bortus. Atsižvelgiant į šio statomo laivo išmatavimus, špangautai šiame laive bus montuojami kas 80 centimetrų.

Paslaptys

Laivo statymas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas: sukali lentas pagal projektą ir jau gali plaukti. Tačiau visos lentos turi labai priglusti viena prie kitos. O tą visišką tikslumą pasiekti nėra paprasta. Lentos taip pat neišvengiamai šiek tiek juda. Nuo seno jų sujungimui buvo naudojamos specialios dervos. Vėliau tam imti naudoti ir aliejiniai dažai. Ir ne tik jie. Pasirodo, nuo seno į tarpus tarp lentų, kaip savotiška tarpinė buvo dedama flanelinė medžiaga: ji minkšta, pakankamai priglundanti prie visokių įlinkių bei nedidelių duobelių. Be to ir ilgaamžė. Tad viena iš laivo statymui reikalingų, šiaip jau vėliau nematomų, dalių yra, kaip sakė meistras, flanelė.

Kita maža paslaptis – lentų sujungimams pasirenkamas kampas. Visų pirma, jis turi atitikti laivo judėjimo kryptį, kad plaukdamas neverstų sujungtos lentos. Antra, jis turi būti patogus ir tvirtas jas suveržiant toje „spynoje“. Viktoras sakė, kad jam nereikia jokių skaičiavimų kampui nustatyti, nes per daugybę metų visi dalykai yra tiesiog jo kraujyje.

1 Comment on "Nacionalinė ekspedicija prasideda Rusnėje. 2 dalis"

  1. Naglis | 2017-04-14 at 16:08 |

    Meistrą darbas giria, – teigia lietuvių patarlė. Teisybė!

Leave a comment

Your email address will not be published.


*