„Skatulės“ turtas – jos žmonės

Vargiai ar be vietinių kas dabar žino, kad Skatulė – tai vieno iš Nemuno deltos upelių pavadinimas. Greičiau šis vardas siejamas su Rusnėje, netoli Pakalnės upės esančia, medžio gaminių įmone. „Skatulę“ ypač gerai žino tie, kam reikia nestandartinių durų, langų ar dar ko iš medienos. 25 metus gyvuojančios įmonės darbuotojai gali iš medžio pagaminti bet ką. Ir visa tai bus aukščiausios rūšies.

Kovo mėnesį „Skatulėje“ buvo pradėtas statyti ypatingas gaminys. Tai 13 metrų ilgio bei 2 metrų ir 70 centimetrų pločio, senovinio upių prototipo, vytinės tipo laivas. Jis skirtas trečiosios nacionalinės ekspedicijos dalyviams, kurie birželio pabaigoje pradeda plaukimą Lenkijos upėmis. Jo statyba aprašome čia. Tačiau dabar pakalbėkime apie šią įmonę, jos žmones ir jų darbus.

Aukščiausio lygio dirbiniai

„Skatulę“ prieš 25 metus įkūrė buvęs Rusnės tarybinio ūkio statybos inžinierius Silvas Kaulius. Hidrotechnikas pagal išsilavinimą tuomet įsigijo ūkio laivų remonto dirbtuves. S.Kaulius prisiminė, kad labai greitai, registruojant tuomet įmonę Šilutės savivaldybėje, reikėjo sugalvoti jos pavadinimą. Visi labiau žinomi buvo jau naudojami, o rusniškiui norėjosi siejamo su Rusne. Taip akimirksniu į galvą ir atėjo Skatulė upė. Tai prigijo taip, kad net ir pasaulinė internetinė paieškų sistema Google šį žodį pradžioje ir sieja su šia įmone, o Skatulės upė čia randama tik trečiame ar dar tolimesniame paieškų puslapyje.

„Skatulės“ įkūrėjas ir vadovas Silvas Kaulius.

„Skatulės“ įkūrėjas ir vadovas Silvas Kaulius.

Tuometiniame įmonių registre ir buvo pažymėta veikos rūšis – stalių gaminiai. Nuo seno čia, Rusnėje, kaip tik tose dirbtuvėse buvo gaminamos visai Lietuvai reikalingos medinės valtys. Gal tai ir lėmė pasirinkimą, nes pamažu atsirado kryptis į nestandartinius galinius.

S.Kaulius prisimena, kad nuo įsikūrimo yra tekę daryti visokių staliau gaminių – net ir šuns būdas kalti, ar karstus gaminti. Tačiau pamažu nusistovėjo, kad daugiausiai pagaminama langų ir durų. Ypač nestandartinių ir aukščiausios kokybės. Juos gamino ir gamina klaipėdiečių bendrovės „Pamarios restauratoriaus“ užsakymu. Prieš penkiolika metų prasidėjęs šių įmonių bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol. Tad ten, kur yra dirbusi šį restauracinius darbus vykdanti uostamiesčio įmonė, galima rasti ir medinių, pagal autentiškus pavyzdžius pagamintų, „Skatulės“ medžio dirbinių. Labiau žinomi bendri darbai – Palangos bažnyčia, Jūrų muziejus, Vėžaičių dvaras, Klaipėdos dramos teatras, Anapilis, dalis Kurhauzo Palangoje ir t.t. ir t.t.

Rusniškių „Skatulės“ meistrų medinių dirbinių galime rasti šiuolaikinių namų kvartale Giruliuose. Vienas stambiausių užsakymų buvo Kauno Profsąjungų rūmai. Vilniuje Gedimino prospekto 43 ir 46 pastatai taip pat su jų medžio dirbiniais. Rusniškių darbai yra ir Kretingos dvaro žiemos sodo pastate. Po to buvo prašomi prisidėti prie šio dvaro malūno bei ūkvedžio pastatų atstatymo. Vien jam prireikės 150 kvadratinių metrų langų, 55 vidinių durų. O kur dar dvivėrės šių statinių durys.

S.Kaulius prisiminė ir bendradarbiavimo su „Konsole“, kita stambia uostamiesčio įmone, atliekančia statybos bei restauravimo darbus, pradžią. Jos vadovas – buvęs Žemės ūkio banko Šilutės skyriaus valdytojas Kazimieras Skutulas. Kažkada, „Skatulės“ veiklos pradžioje, šis bankas davė paskolą nesenai tuomet veiklą pradėjusiai Rusnės įmonei plėstis. Po dešimtmečio į Klaipėdą užsukusio S.Kauliaus iš karto jis neprisiminė. Tačiau paprašytas darbo – K.Skutulas davė pagaminti sudėtingos konstrukcijos, Pervalkoje tvarkomo namo stogo, 6 ant 2 metrų dydžio vadinamąjį „jaučio akį“ langą. Šį darbą „Skatulės“ meistrai padarė mažiau nei per mėnesį, nors pagal „Konsolės“ planus jam numatyta buvo pora mėnesių. Po to prasidėjo rimtas bendradarbiavimas – padaryta daug rimtų ir sudėtingų darbų.

Kalbėdamas apie brangiausius „Skatulėje“ padarytus darbus, S.Kaulius prisiminė Jūrų muziejui pagamintas dvivėres duris – tuomet vienai varčiai šešių vyrų pakelti reikėjo. „Kai pasižiūrim, ką esam padarę – plaukai šiaušiasi“, – sakė S.Kaulius. Ir tai neskaičiuojant nedidelių nestandartinių durų užsakymų, kurie iškeliavo pas tautiečius į Angliją, Švediją ar Norvegiją. Jų gamybos medinių valčių yra Norvegijos, Vokietijoje.

Kai reikia, tampa ir baldžiais restauratoriais – spintelių duris padaro. Pavyzdžiui, prieš keletą metų remontuojamam Macikų pensionatui padarė 800 lovų, 400 stalų, 800 kėdžių ir spintų. Jei reikia tvoros stulpelių – štaketų – padaro. Kai reikia 8 metrų balkių bažnyčiai – restauratoriai savo įrenginiais iš medžio rasto neišpjauna – „Skatulėje“ yra plačių galimybių gateris ir žmonės jam valdyti.

Turtas – žmonės

„Skatulėje“ šiandien dirba 17 žmonių. Paklaustas, kaip priima užsakymus ir skatina savo darbuotojus S.Kaulius atsakė: „ko negalima padaryti už pinigus – padarome už didelius pinigus“. Vadovas įsitikinęs – valdo pinigai. Darbuotojai žino – už vienas duris tiek, už dešimt – dešimt kartų daugiau, už dvidešimt… Tai ir skatina, ir motyvuoja. Ir tuo pačiu drausmina. Kalbantis jis prisiminė tuos laikus, kai vienas politikas siūlė 1509 litų atlyginimo vidurkį – pas juos, įskaitant ir tuos, kurie cechą šluoja, jau toks beveik buvo.

Tačiau svarbiausiai – yra tarpusavio pasitikėjimas. Tačiau yra ir žiaurus „baudžiamas kodeksas“, kurį patys darbuotojai prisiėmė: vieną sykį galima išgerti. Antrą – pabandyti galima, o trečią sykį jau reikia eiti suvisam namo. Bet, kad nereikėtų eiti namo, sutarė – pravaikšta. O kitą dieną dirbi už ačiū, kaip baudą. Valdo pinigai, pakartojo S.Kaulius.

Pasitikėjimas yra ir dirbat: nuvažiavęs į objektą jis išmatuoja lango, durų ar kito užsakyto gaminio vietą. Grįžęs atiduoda matmenis ir pageidavimus savo darbuotojams ir iš karto užsako furnitūrą, jei reikia – stiklo paketus. Meistrai viską patys pasiskaičiuoja ir pagamina. „Skatulėje“ dirba patyrę meistrai, dėl to užteka ir kvalifikacijos, ir pasitikėjimo. Vėliau patys važiuoja į statybą montuoti, kad viskas būtų padaryta tinkamai ir iki galo.

S.Kaulius įsitikinęs, kad „Skatulės“ turtas – jo žmonės. Ir jei ne 100, tai tikrai 99,99 procentų. Nors nemažai investuoja į įrankius, tačiau puikiai supranta – „staklės durų nepagamins“.

Per daugelį metų yra nusistovėjusios tradicija: kartu švenčia darbuotojų gimtadieniu, jubiliejus. Bendrumo jausmas taip pat labai skatina ir mobilizuoja. Paklaustas, ar esant skubiam užsakymui darbuotojai ateitų padirbėti savaitgalį, „Skatulės“ vadovas neabejoja dėl to – nebent kas būtų ką iš anksto susiplanavęs. Tačiau jau kuris laikas vengia tokių skubių darbų.

Pasiruošę priimti įvairius užsakymus

Lankantis „Skatulėje“ jos teritorijoje lauke uždengta džiūvo nemažai pjautos medienos. S.Kaulius sakė, kad lentos lauke turi natūraliai išsistovėti. Ji čia ir sava pjauta, ir atvežta iš džiovyklų. Paprastai atvežta ji dar porą trejetą mėnesių natūraliai dar stovi lauke po pastoge. Paruošta darbui mediena visados yra po ranka, nes niekas nežino, ką skubiai gali prireikti gaminti.

Nesenai atvežė 8 metrų rastus laivams. Yra ir 11 metrų lentų, tad galima būtų dar vieną tokį laivą, kaip kad nacionalinei ekspedicijai dabar statoma, pagaminti.

Dar daug įdomių dalykų pasakojo „Skatulės“ vadovas Silvas Kaulius. Tačiau visa savo esybe jis spindėjo pasitikėjimu, pagarba savo darbuotojams bei atliekamiems darbams.

2 Comments on "„Skatulės“ turtas – jos žmonės"

  1. Bronius Zabiela | 2020-03-31 at 14:09 |

    Žinau šią įmonę,- pasirašau po viskuo kas straipsnyje apie įmonę parašyta. Nuoširdžios pagarbos vertas įmonės vadovas Silvas Kaulius ir visas darnus „Skatulės“ kolektyvas!

  2. Tikra tiesa – puikūs žmonės.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*