Šeštadienio vakarą didžiausioje šalies saloje – Rusnėje, pasienyje prie Nemuno ir Skirvytės upių santakos suliepsnojo šimtmečio laužas, kuris įsiliejo į 492 laužų grandinę – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje bei Švedijoje.
Gražų šeštadienio vakarą rusniškiai ir svečiai rinkosi prie Nemuno ir Skirvytės upių santakos įžiebti šimtmečio laužą, pasigrožėti ne kasdieniniu vaizdu, sugiedoti Lietuvos himną, pasiklausyti Dalios Kubilienės vadovaujamo folkloro kolektyvo „Sklada“ dainų.
Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet Lietuva pirmą kartą dalyvavo šiame projekte. Paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegti Baltijos jūros pakrantės šalių laužai simbolizuoja vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą. Šiemet minima ne tik Baltijos šalių draugystė, bet ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos valstybių atkūrimo šimtmetis. Šia akcija paminėtos ir Baltijos kelio 29-osios metinės. Valstybės atkūrimo šimtmečio metais prie „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai“ iniciatyvos prisijungė ir simbolinius laužus Baltijos jūros pakrantėje uždegė ne tik Šilutės savivaldybės ir vietos bendruomenės, Klaipėdos miesto, bet ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Pajūrio regioninio parko direkcija. Visoje Lietuvos pakrantės teritorijoje degė apie 25–30 laužų. Teigiama, kad tarptautinio projekto metu skirtingose Baltijos pajūrio vietose – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje bei Švedijoje – iš viso buvo įžiebti net 492 laužai.
jei ne estados statybos tai nebutu tokios dideles pseudo meiles simtmecio lauzams.