Nuostabūs R.E.Čiuželienės karpiniai tinkamai įvertinti

Virs_Ruta-2

Susumuojant šių metų Vakarų Lietuvos regiono tautodailininkų darbo rezultatus, aukščiausius apdovanojimus, gražiai įvardintus „Aukso vainikų“ diplomais, buvo įvertintos ir dvi Šilutės tautodailininkės. Tai rusniškė Violeta Benetienė ir šilutiškė Rūta Emigart Čiuželienė. V.Benetienė trečio laipsnio „Aukso vainiko“ diplomu buvo apdovanota už puikiai įvaldytą meninio vėlimo meną (apie tai rašyta „Rajono tautodailininkų darbai įvertinti „Aukso vainikais“), o R.E.Čiuželienė tokiu pat diplomu įvertinta už savo nuostabius karpinius.

Šios tautodailininkės darbai iš ties be galo įspūdingi, todėl siūlome ne tik jais pasigrožėti, bet ir šiek tiek sužinoti apie jų autorę ir tai, kaip šių darbų kūrimas prasidėjo.

Meniška prigimtis

Rūta Emigat Čiuželienė – kilimo nuo Saugų. Dar besimokydama mokykloje buvo pastebėti jos meniniai sugebėjimai. Kaip pati sako, ji su tėčiu buvo darboholikė, todėl negalėjo sėdėti be darbo. Taip atsirado užsiėmimai, kurie ir šiokių tokių pajamų duodavo. Tai ir įvairūs mezginiai, apnėrimai, dekoratyvinių gėlių – rožių – iš tampomo popieriaus darymas. Tuo metu tai buvo populiaru, tad „užsakymų“ netrūkdavo. O paklausta, ar sunku tokias gėles daryti, atsakė trumpai – tai vienas malonumas.

Vasarą tam laiko nebuvo, nes jau nuo šeštos – septintos klasėje drauge su tėvais dirbo ūkio laukuose. Tačiau mokslo metais galėjo imtis meninių dalykų: darė ne tik juos, bet padėdavo ir mokytojams – visada reikėjo kažką piešti, kažką meniškai apiforminti. Tad ir buvo sienlaikraštis, ir mokyklos renginių apipavidalindamas.

Pabaigus mokyklą labai nedaug trūko, kad Rūta būtų tapusi profesionalia menininke, tačiau likimas taip sudėliojo jos gyvenimą, kad visas savo jėgas ir meilę menui ji atidavė mokydama jaunimą bendrojo lavinimo mokyklose.

Pabaigus vidurinę, pedagogines jėgas ji išmėgino dirbdama mokykloje, kurią ką tik pati baigė: ją čia priėmė pionierių vadove ir dailės mokytoja.

Po metų ji įstojo į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą studijuoti dailės. Po pusmečio, greičiausiai vaikystėje išugdytas darbštumas ir įgimtas talentas lėmė, kad už labai gerą mokymąsi jai buvo suteiktas laisvas lankomumas. Negana to, katedros vedėjas įdarbino pusė etato laborante. Ir dar negana to, studijuodama vienoje iš tuo pat metu mokyklų dėstė dailę. Čia pamokos tuomet vyko dviem pamainoms. Tačiau laiko užteko ne tik dirbti, bet ir gerai mokytis. Nors po instituto baigimo buvo mūsų pašnekovė sulaukė pasiūlymų pasilikti ir dailės katedroje, ir toje mokykloje, tačiau Rūta pasirinko Klaipėdą.

Pradėjo ji dirbti tik ką atidarytoje Klaipėdos 19-toje vidurinėje mokykloje. Pradžia jaunai mokytojai buvo nelengva, tačiau viską įveikus šioje mokykloje ji pradirbo 10 metų.

Toliau Šilutė: iš pradžių dailės mokymas Pirmojoje vidurinėje mokykloje. O po penkerių metų perėjo į Trečiąją vidurinę. Joje dailės paslapčių, spalvų subtilybių bei meninio pasaulio suvokimo šios mokyklos mokinius mokė iki užtarnauto poilsio. Taip trumpai ir be galo glaustai apie R.E.Čiuželienę kaip mokytoją.

Karpiniai

Paprašyta prisiminti, kaip atsirado karpiniai, pašnekovė sakė, kad tai prasidėjo visiškai atsitiktinai, nuo tradicinių snaigių karpymo. Vėliau vienu metu Klaipėdoje drauge su grafikais buvo surengti mokytojams tobulinimosi kursai. Juos tuomet vedė žymi karpytoja Nijolė Jurienėnė. Vieno užsiėmimo metu, stebėdama Rūtos darbą, ji lyg ir pastūmėjo šių darbų link, sakydama „jūsų rankos tinka karpiniams“.

Tai buvo pradžia: nuo to laiko ši kūryba visiškai užvaldė R.E.Čiuželienę, ir jos rezultatais galime šiandien grožėtis. Šių metų „Aukso vainiko“ įvertinimas jau antrasis – pirmas, taip pat trečio laipsnio diplomas, buvo įteiktas Kretingoje prieš trejetą metų.

Daugelis jos karpinių puošia įvairių namų interjerus. O keletas tų, kurie jau išėjo ir „gyvena savo gyvenimą“ džiugindami žmones, galima pamatyti jos su šeima išleistoje knygelėje „Rūta Emigart Čiuželienė. Karpiniai. Papercuts“.

Paklausta apie karpymo techniką pašnekovė sakė, kad dažniausiai ji naudoje ne žirklutes, o specialų peiliuką. Juo galima iš vatmano lapo išpjauti – išimti smulkias dalelytes. Vėliau visą tai reikia tinkamai

paklijuoti. Įdomu, kad galima išgauti spalvas, o tuo pačiu ir tinkamas nuotaikas, naudojant skirtingų spalvų popierių paklijavimui. Tačiau vis tik įspūdingiausiai atrodo, kai atspalviai išgaunami skirtingų storių (plonumo – taip pat) iškirptomis, ar priešingai, paliktomis linijomis darbuose.

Jos darbai sukabinti įvairiose namo erdvėse. Tam skirta ir derama vieta puikiai sutvarkytame namo rūsyje,  kuris paverstas galerija. Jame ne tik jos, bet ir jos dukros taip pat Rūtos bei anūkų darbai. Taip pat yra ir nedidelis muziejus, kuriame tarpe garbingą vietą užima ir mieli dalykai iš jos tėvų namų.

Tai tik keletas pastebėjimų bendraujant su šia tautodailininke, puikia mokytoja ir kūrėja, kurios nuopelnai Šilutės rajonui buvo pastebėti ir 2006 metais įvertinti aukščiausiu Šilutės rajono apdovanojimu „Sidabrinės nendrės“ premija.

 

1 Komentaras "Nuostabūs R.E.Čiuželienės karpiniai tinkamai įvertinti"

  1. Sveikiname Rūtą – puikią Mokytoją ir talentingą menininkę.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*