Žiemodama Pietų Kalifornijoje, buvau pakviesta dalyvauti šventiniame San Diego lietuvių bendruomenės Kūčių vakare. Tai kasmetinis renginys prieš tikrąsias Kūčias, kai susirinkę čia gyvenantys lietuviai prisimena tradicinius lietuvių Kūčių papročius, suneštinei vakarienei paruošia pagal gimtosios vietos receptus gamintus kūčių patiekalus. Tai puiki proga apie lietuviškas kūčias papasakoti ne tik vaikams, bet ir mišrių šeimų sutuoktiniams.
Lietuviškai kalbančiame būryje laisviau ir drąsiau šneka lietuviškai tie, kurie šeimoje jau šiek tiek yra pramokę lietuvių kalbos. Gera matyti jų pastangas įsidėmėti naujus žodžius, atsakyti į kylančius klausimus apie mūsiškes tradicijas bei apeigas. Šio vakaro tema – kūčių vakaro spėjimai, burtai, netgi draudimai. Ne vienam buvo nauja išgirsti, kad visa tai nėra jokia raganystė, ne kokio nors Lėmėjo malonė atskleisti būsimus žmogaus ateities įvykius, o tik žmogaus ir gamtos santarvės ženklų supratimas, kad tie spėjimai ir būrimai galimi jau nuo šv. Andriejaus (lapkričio 30) dienos. Linksmai nuskambėjo reikalavimas kai kuriuos burtus atlikti neapsirengus (ypač merginoms, norinčioms sužinoti, ar yra mylimos, už ko ir kuriais metais ištekės). Nuogumas čia labai aiškus – jei nori, kad gamta tau duotų norimą ženklą, tarp jos ir buriančiosios negali būti jokios pertvaros, jokios sienos – jokio rūbo. Žinoma, išties juokinga, kodėl nuogai eiti vyšnios šakelės į kaimyno sodą, o net ne savo? Kad savojo burtais neužkrėstum, juk ir į kiemą klausytis, iš kur šunys piršlius atlos, nevalia eiti prieš Kūčių vakarienę, nes tada vėjas dar nėra švarus, šventas.
Atrodo, vakare buvusios merginos labiau domėjosi būrimais, kuriuos gali atlikti vienos, kai jau niekas nemato, o šeimoms įdomesni tie, kurie pasako apie visos šeimos darną, sutarimą, didesnes pajamas ar džiugius nuotykius. Paprastas, bet painokas burtas, kurį gali išmėginti bet kuri šeima: reikalingas dvylikos siūlų galų ryšuliukas, perjuostas juostele, ar tiesiog lengvai sumegztas, kad abipus mazgo būtų po 12 tų siūlų galų. Tada abu sutuoktiniai (bet gali ir galvojanti apie vestuves pora) kiekvienas atskirai suriša po du siūlus. Jei atrišus siūlus laikiusią juostelę ar mazgą ir išštiesus, gausite didelį apskritimą, vienas prie kito surišti siūlai nesusipainiojo, galite tikėtis, kad ateinantys metai jums bus vieni iš geriausių gyvenime.
Ir truputėlis apie vakarienę. Aišku, lietuvės visur yra lietuvės – vaišių stalas buvo toks gausus, kad reikėjo stebėtis, kaip jis nelūžta, kaip ant jų tiek ir telpa. Ir išradingumas – nuo lyg ir įprastų mišrainių, žuvies ir silkių iki karštos grybų sriubos, kugelio, karšto vyno ir begalės vaikų džiaugsmo – saldumynų. Saldumynų turėjo, žinoma, ir Kalėdų senelis, kurio vaikai nepaleido ir lydėjo, kol šį pagaliau kažkas išgelbėjo įsodinęs į automobilį, vežantį pas kitus vaikus.
Be the first to comment on "Vakaras San Diego lietuvių bendruomenėje"