Šventinės pamaldos ir baigiamasis jubiliejiniams metams skirtas koncertas Vilkyškiuose

Virs_vard-01

Spalio 1 dieną Vilkyškiuose rengiamas baigiamasis šių metų festivalio „Vargonų muzika Vilkyškiuose 2017“ koncertas. Po šventinių pamaldų, kurių pradžia 13 valandų 30 minučių, Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje dainuos baritonas Jonas Sakalauskas, grieš M.K.Čiurlionio kamerinės muzikos kvartetas, dainuos Valstybins choras „Vilnius“, eiles skaitys aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis. Diriguos Artūras Dambrauskas. Koncertmeisteris Vincenzo de Martyno.

Ši muzikinė šventė – tai vienas iš 500 metų Reformacijos metams skirtų koncertų. Jų sumanytoja ir Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė. Ji pasidalino Danutės Karopčikienės Jurbarko laikraštyje „Šviesa“ laikraštyje skelbtu straipsniu apie šį jubiliejų bei jam skirtų koncertų ciklą.

Reformacijos jubiliejaus proga – nemokamų 27 koncertų ciklas

Lietuvai minint 500-ąsias Reformacijos metines, per šalį keliauja šiai sukakčiai skirtas unikalių koncertų ciklas, iki metų pabaigos aplankysiantis net pačius atokiausius miestelius.

Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė.

Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos vadovė L.Matuzaitė-Kairienė.

„Paprastai, kai parapijoje būna kokia šventė, susirenka keli kunigai, pagieda vietinis ar keli aplinkiniai chorai, ir tuo viskas baigiasi. Tačiau tokia prasminga Reformacijos 500 metų proga norėjosi kažko daugiau. Tad norėdami palengvinti užduotį parapijoms, numačiusioms paminėti šią šventę vietose, paruošėme koncertų ciklą“, – pasakoja Laura Matuzaitė-Kairienė, Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) vadovė. 

Kad liuteroniškų giesmių ir liuteronų kompozitorių sukurti kūriniai pritrauktų kuo daugiau klausytojų, koncertus sumanyta pagal galimybes apjungti su kitais tuo metu vykstančiais renginiais. Antai balandžio 22 d. Palangoje ciklą pradėjęs koncertas papildė lektorių iš Amerikos, kurie skaitė paskaitas vietos kunigams, viešnagę. Kiti koncertai organiškai įsilies į miesto švenčių ir muzikos festivalių programas.

Giesmė liuteronams – tarsi tikėjimo estafetė

„Jei liuteroniškas dvasingumas kuo ir ypatingas, tai pirmiausia visuotiniu giedojimu“, – sako Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Pasak jo, didžiąją dalį liuteronų giedamų giesmių galima pavadinti eiliuotais pamokslais, Evangelijos skelbimu. Teologine ir poetine prasme puikūs tekstai bei šimtmečius gyvuojančios melodijos išlaiko autentišką tikinčiojo ryšį su Dievu ir Bažnyčia, kreipia į artimo meilę. Tai kiekvienam tikinčiajam leidžia asmeniškai ir sąmoningai dalyvauti Dievo garbinime, jaustis  bendruomenės dalimis ir tuo pačiu būti jos stiprinamam.

Vyskupui antrinanti L. Matuzaitė-Kairienė giesmės ev. liuteronų bažnyčioje svarbą iliustruoja Martyno Liuterio žodžiais: jis yra pasakęs, kad giedojimas – tai antras svarbiausias dalykas po maldos. „Nors gal sakyčiau, kad net ir pirmas, nes nuo vaikystės per giesmę liekame prie Bažnyčios. Tai, kas šnekama žodžiu, ne visiems užsifiksuoja. O kai giedi tą patį daug kartų, ateidamas į bažnyčią, tai įsėda giliai į žmogaus širdį“, – svarsto pašnekovė.

Liuteronams giesmės – tai skelbimas, pasakojimas, kiekviena jų aiškiai perduoda evangelišką mintį. Būtent giesmės, pasak pačių šios bendruomenės tikinčiųjų, palaiko ir perduoda liuteronišką tikėjimą iš kartos į kartą. „Giesmes, kurių dabar išmokysiu savo vaikus, išmoks ir net senatvėje atsimins mano vaikai, bandys perduoti savo vaikams. Taip buvo su manimi pačia – ką seneliai įskiepijo, tą nešu per visą savo gyvenimą“, – sako LEBMS vadovė.

Tiesa, liuteronišką giesmę keičia laikmetis. Ankstesniuose giesmynuose vartota daugiau senovinių žodžių, naujesniame giesmyne jie pataisyti į šiuolaikinius. Anot L. Matuzaitės-Kairienės, galbūt kažkur viduje lyg ir jaučiama nuoskauda dėl sunaikinto senojo teksto, bet naujasis vis tiek priimamas, nes giesmės gyvastį palaiko melodija ir jos vidinė mintis. „Nuvažiavę į bet kurios šalies bet kurią liuteronų parapiją, vos išgirdę savą melodiją, iškart pajuntame, kad tai pačiai Bažnyčiai priklausome. Giesmė leidžia viduje pajusti tapatybę, supratimą, kad esame protestantai, o žmogui tai labai daug reiškia“, – tvirtina pašnekovė.  

Nuo Žeimelio iki Nidos

Sumanymas su liuteroniškų giesmių ciklu apkeliauti visą Lietuvą organizatoriams kilo dar 2015 m. Sulaukusi Bažnyčios vadovų pritarimo, projekto siela L. Matuzaitė-Kairienė ėmėsi ieškoti, kas giesmes galėtų atlikti.

„Matyt visai neatsitiktinai tuo metu daug bendravome su valstybinio choro „Vilnius“ koncertų vadybininke Vilija Dačinskiene, kuri sukaupė didžiulę patirtį,  organizuodama daugelį garsių Lietuvos festivalių ir regioninių muzikinių projektų. Ji ir pasiūlė mums būtent šiam Reformacijos projektui pakviesti valstybinį chorą „Vilnius“. Projekto iniciatyvą labai palaikė ir talentingasis Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas“, – prisimena pašnekovė.

Kultūros ministerijai pateiktas trišalis LEBMS, choro ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios projektas sulaukė pritarimo ir dalinės paramos. Įkandin ministerijos prie jo sutiko prisidėti ir Vokietijos ambasada.

Atlikėjų gretas, be choro, sutiko papildyti tokios scenos žvaigždės kaip Liudas Mikalauskas, Asta Krikščiūnaitė ir Jonas Sakalauskas. Keliuose koncertuose dalyvauja ir M. K. Čiurlionio kvartetas, į savo repertuarą įtrauksiantis Reformacijos laikotarpio kūrinių. Kadangi vien giesmių, tegu ir pačių žymiausių, per koncertą klausytis gali būti nelabai įdomu, repertuarą nuspręsta papildyti protestantų kompozitorių Mendelsono, Bacho, Šiutso, Reinbergerio, Bramso chorinėmis miniatiūromis.

Kad giesmių ciklas taptų įdomesnis iš žmogiškosios pusės, organizatoriai į pagalbą pasikvietė aktorių Vytautą Rumšą. „Viena vertus, kunigas pateikia informaciją iš bažnytinės, teologinės pusės. Kita vertus, ne visų parapijų kunigai gali įdomiai, patraukliai pristatyti koncerto programą. O mums norėjosi, kad Reformacija taptų prieinama ir suprantama visiems žmonėms, todėl pasirinkome, kad apie ją pasakotų žinomas veidas, kad kalbėtų per žmogiškąją prizmę“, – tokio sprendimo motyvus aiškina koncertų ciklo organizatorė. Aktoriaus pasakojimus apie Martyną Liuterį, parengtais knygos „Užstalės pokalbiai“ citatomis, apipina liuteroniškos giesmės.

Gegužės 20 d. koncertų ciklas lankėsi Šiaurės Lietuvoje, kur pasirodymai vyko Žeimelio ev. liuteronų ir Biržų reformatų bažnyčiose, vėliau – Marijampolėje ir Batakiuose (Kelmės raj.). Užsukę į Kretingą, birželio 17 d. giesmių ciklas skambėjo Šilutėje, kur buvo rengiama visų liuteronų ir reformatų chorų giesmių šventė. Į ją, be choro „Vilnius“, suvažiavo ir visi Lietuvos evangeliškų bažnyčių chorai, atvyko kelios grupės iš Vokietijos, vyko iškilmingos pamaldos ir Reformacijos jubiliejaus minėjimas.

Toliau ciklas keliavo į Tauragę, rugpjūčio 13 d. vyko į Klaipėdą, kur jį, kol uostamiestyje nėra ev. liuteronų bažnyčios, priėmė Valstybinis muzikos teatras. Rugpjūčio 25 d. koncertas įsiliejo į Jurbarko miesto šventę, ir štai spalio 1d. šį jubiliejinį koncertas atkeliauja į Vilkyškius – Mažosios Lietuvos kultūros sostinę. Čia liuteroniškos giesmės papildys vargonų muzikos festivalį ir tuo pačių jį uždarys. Spalio 25 d. koncertų ciklą pasitiks dar ir kita Lietuvos kultūros sostinė – Priekulė. Paskutinis, baigiamasis koncertas, įvyks spalio 31 d., Reformacijos dieną, Vilniuje.

Pasak L. Matuzaitės-Kairienės, iš pradžių planuota surengti tik apie dvykila koncertų, tačiau dabar matyti, kad jų buvo neišvengiamai daugiau – net 27. Mat choras „Vilnius“ labai aktyvus ir šią programą nusprendė įtraukti į regioninės muzikos sklaidos projektą. Be to, koncertų metu prie choro „Vilnius“ yra kviečiami prisijungti ir vietos bažnytiniai chorai. Chorai dalyvavo Kelmėje, Tauragėje, Šilutėje, Klaipėdoje ir dar dalyvaus Vilnije.

Koncerto bukletuose  spausdiname giesmių, pavyzdžiui himno, „Tvirčiausia apsaugos pilis“, žodžiai, tad kartu galėtų giedoti ir visi klausytojai. „Taip norime pabrėžti, kad Liuteronų bažnyčia yra giedanti. Giesmės nesunkios, melodijos lengvai įsimenamos. Man atrodo, daugelis giesmių klausytojui bus pažįstamos, o jei ir ne, projektas atliks savo pažintinę misiją“, – džiugiai viliasi L. Matuzaitė-Kairienė.

Kompaktinis diskas – ir chorams, ir laidotuvėms

Besirengiant koncertų ciklui, organizatoriams kilo ir dar vienas sumanymas – įamžinti liuteroniškas giesmes kompaktiniame diske. Prie jo nuspręsta pridėti ir natas, kad chorai, nusprendę tas giesmes giedoti, po ranka turėtų ir tekstą, ir muziką.

Dviguba liuteroniškų giesmių kompaktinė plokštelė turėtų pasirodyti spalio pabaigoje. Šiuo metu LRT studijoje jau yra įrašyta apie 40 giesmių. Vienos plokštelės giesmės apima visus liturginius bažnytinius metus, joje įrašytos kalėdinės, gavėnios, velykinės ir kt. giesmės. O antrojoje plokštelėje sudėtos laidotuvėms skirtos giesmės – tai, L. Matuzaitės-Kairienės žodžiais tariant, praktinis, iš žmonių ateinantis poreikis, nes išlydint artimuosius, labai trūksta liuteroniškos muzikos.

Kompaktinėje plokštelėje skambės pačios žymiausios liuteroniškos giesmės, giedamos visame pasaulyje. Tarp jų, be jokios abejonės, bus Liuteronų bažnyčios himnu laikoma giesmė „Tvirčiausia apsaugos pilis“, ir „Viešpatį liaupsink“, „Krikščionys, džiaukimės drūtai“, – vardija projekto sumanytoja. – Sudėjome pačius ryškiausius būtent Reformacijos laikotarpio kūrinius, siekiančius 500 metų atgal, t. y. apsiribojome M. Liuterio amžininkų sukurtomis giesmėmis.“

Šiuo metu specialistai dirba prie kiekvienos giesmės teksto ir išnašų, kuriose bus nurodyta, iš kur atėjusi giesmė, kas ją vertė, kas parašė pirmąją melodiją, kas harmonizavo. Tikimasi, kad iš viso to išeis rimtas mokomasis darbas, kurį galės naudoti tiek chorai, tiek studentai, tiek visi besidomintys protestantiškąja bažnytine muzika.

Vilkyskiai_plakatas

Komentarų nėra, būk pirmas. "Šventinės pamaldos ir baigiamasis jubiliejiniams metams skirtas koncertas Vilkyškiuose"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*