Šiandien nepastebimas miesto gerovės palikimas

Prieš pusę amžiaus bemaž prie kiekvienų laiptų įtvirtintos metalinės lentelės paskirtį žinojo visi. Tai purvabraukis. Šiuo įrenginiu naudojosi kelios miesto gyventojų kartos, kol jas pakeitė grotelės ir šepečiai. Vos dešimtis iki mūsų dienų išlikusių purbabraukių mena miesto bendruomenų gyvenimo gerovę, o kartu ir priedermę „prieš įeinant į vidų nusivalyti batus“ – nusibraukti nuo batų padų purvą.  

Grindinys atsirado ne iš karto

XX a. pradžios Klaipėdos gatvės mažai kuo skyrėsi nuo bažnytkaimių. Miesto senbuvis Romualdas Bėkšta (1927–2005) prisiminimų knygoje „Gyvenimas Malkų gatvėje“ rašė: „vaikystės metais lauko akmenų grindiniu (kitaip – brukiu, bruku) buvo išgrįstos tik pagrindinės miesto gatvės, Turgaus aikštė bei dalis Naujamiesčio. Negrįstose gatvėse „nebuvo malonu nei gyventi, nei jomis važiuoti“. Nutikdavo, kad vėjuotą vasaros dieną įsisukdavo pajūrio vėjas, sukildavo dulkės, o rudenį nuo gausių kritulių keliai pažliugdavo ir tapdavo sunkiai įveikiamomis klampynėmis. Dėl to svarbesnių kelių šalikelėse buvo klojamos lentinės praėjos, kad jomis saugiai buvo galima praeiti nesušlapus kojų ir tausoti apavą“.

Apavas į svečius ir kelionei

Skirtingiems kelio ruožams reikėjo skirtingo apavo. Apvalynė buvo brangi ir per pusantro amžiaus ne kartą tobulinta. Siuvo iš viena už kitą tvaresnių medžiagų, keitėsi jų sujungimo būdai: ir kalimo būdai bei siūlai, ir tvarūs, vandeniui atsparūs klijai. Apavas rinktas pagal metų laiką ir kelio dangas. Senoliai prisiminė, kad vasaros „kelionė laukais prasidėdavo basomis, ir tik prie miesto įsiaudavo į išeiginius batus“. Nuotraukose ir muziejuose matome moteris ir mergaitės dažnu atveju avinčias basutėmis ar lengvais bateliais, o vyrai – pusbačiais – blauzdas apsaugančiomis medžiaginėmis ar ožkos odos  blauzdikelnėmis, vadintomis šiandien iš kalbėsenos jau išnykusiais žodžiais gamašai ar štibletai. Juos keitė patogesni ir paprastesnės priežiūros batai.

Į vidų – tik su švariais batais

Visuose namuose vyravo nerašyta taisyklė: „Į vidų įeinama tik švariais batais“. Namų prieangyje apavą buvo privalu nusiimti ir apsikeisti kitu, pvz., šlepetėmis. Mokyklose, bažnyčiose, paštuose, parduotuvėse ir teismuose privaloma batus kruopščiai nusivalyti.

Paprasti ir su kukliomis gražmenomis

Esamų ir aprašytų purvabraukių sandaros apžvalga suteikia galimybę padaryti kelis pirminius apibendrinimus. Iki mūsų laikų išlikusius purvabraukius pagal sandaros ypatumus galima skirstyti į kelias grupes: paprastus, ištisinės plokštelės ir sudėtinius iš metalinėmis kniedėmis sujungtų dalių. Pagrindinė įvairovė matosi pateikiamose nuotraukose. Paprastesniu atvejų tai puslankiu keturkampiu lenktas metalinis virbas. Sudėtingesnės sandaros purvabraukiai yra ištisinė (iki 3 mm storio, 201–208 mm ilgio (pločio) ir apie 8 cm aukščio) kaldintos geležies plokštelė, aptakiais ar smailiais kampais, visu pagrindu ar kojelėmis įleista į laiptų plokštę ar šonu tvirtinamos prie namo sienos. Sudėtingais atvejais plokštelės sutvirtintos kniedėmis ar pakraščiai įleisti į strypelių vidinėje pusėje esančias kiaurymes. Gremžiamoji briauna yra tiesi ar lengvai įdubusi. Tvirtesnio metalo plokštelės viršutinė biauna nusmailinta ir yra siauresnė nei pati plokštelė. Puošnieji purvabraukiai pakelti ant keturbriaunių palaikančiųjų strypelių su iškilusiais antgaliais „buoželėmis“. Vieno tai ar kelių kalvių darbas, kol kas žinių stokojama. Vienok, kai kur galima įžvelgti to paties meistro braižą. Vakarų Europoje šie metalo kūriniai išsiskiria puošyba pagal vyraujančias meno sroves. Ypač puošnūs XIX a. pabaigos ir XX pirmųjų dešimtmečių purvabraukiai prie secesijos meno krypties namų.

Daugiausia – Klaipėdos Naujamiestyje   

Pavasarį ar vasaros savaitgalį siūlau praeiti miesto gatvėmis ir apžvelgti išlikusius purvabraukius. Daugiausia jų išliko Klaipėdos (Memel) Naujamiestyje prie 1920 –1935 metais statytų namų. Jų aptikau net aštuoniolika. Neabejoju, kad akilesnio lankytojo laukia atradimai ir sąrašą drauge papildysime.

Daugiausia šios paskirties įrenginių aptikta prie Liepų gatvės 7 ir 11 namo buvusios svečių užeigos po liepomis „Gaststtäde Lindengarten“ namas. Puošnūs Liepų gatvės 35-ojo namo (po 1936 m. Švedijos konsulatas, nuo 1976 m. Prano Domšaičio paveikslų galerijos) ir Herkaus Manto (nuo 1960 m.) 24-26 namo (anksčiau galanterijos ir saldumynų parduotuvės, šiandien Klaipėdos apskrities teismo rūmai) laiptų batų gremžtuvai. Purvabraukių išlikę prie Simono Daukanto 28-ojo namo (priešais Vytauto Didžiojo gimnaziją (baigta statyti 1934 m.), čia jų net trys! Didžiausia įvairovė išliko Juliaus Janonio 3-io ir Pievų gatvėje prie 13, 17, 27 ir 32 namų. Paprastas ir puošnus yra Bokštų gatvės 6 (Klaipėdos miesto ir apskrities vaikų ambulatorijos) purvabraukis. Tai pilkai melsva spalva dažyta plokštelė. Purvabraukių matysime Emanuelio Kanto, Naujojo sodo ir Ramioji gatvėse.

Šilutė, Priekulėje ir Kintuose – vos dešimt

Įdomumo dėlei pristatysiu p. Roza Šikšninės ir Egidijus Vidrinksas Šilutėje aptiktus purvabraukius: tai Taikos gatvėje Nr. 24 (namas statytas 1930–1935 m.; Lietuvininkų gatvė Nr. 3 ir gyvenamas namas Nr. 50 (statytas apie 1920 metus). Prie Evangelikų liuteronų bažnyčios presbiterijos įėjimo pastato (st. 1926 m.) ant laiptų taip pat du puošnūs, plokšteliniai su voliutomis ir užlenkimais purvabraukiai; antrasis nupjautas; Du purvabraukiai išlikę prie įėjimo į evangelikų liuteronų kleboniją (namas statytas 1913 m.). Reto pavyzdžio yra metalo plokštelės kilpelė ties gyvenamuoju namu Tilžės g-vė Nr. 19. Priekulėje teko aptikti prie medinio namo su veranda (Žalgirio g. 4), prie daugiabučio namo (Klaipėdos g. Nr. 10) (statytas apie 1950 m.) ir prie namų Pamarių g-vė 6 bei Turgaus g-vė 1. Kintuose ant laiptų prie „Arts rezidencijos“ (buvusi Kintų kurorto rotušė) išliko puošnesnio pavyzdžio metalo plokštelė įvesta į keturbriaunius 20 mm strypelius su briaunuotomis „buoželėmis“.

Seniausio pavyzdžio beieškant

Senesni purvabraukiai yra paprastos metalo plokštelės strypeliais įstatytos sienoje ar laiptų plokštėje, rečiau aikštelėje prie durų. Pagrindinė dalyje kartais kiaurapjoviai, lengvai įgaubta viršutinė biauna, dar rečiau smailės. Tokie yra J. Janonio ir Pievų gatvėse. Sudėtingesnės, taigi ir naujoviškesnės yra metalo plokštelė įsprausta tarp dviejų strypelių, galais įleista į ertmes. Suvedimai be lydimo žymų. Aukščiau minėti buvusio Švedijos konsulo Klaipėdoje laiptų purvabraukis yra santykinai vėlyvas, išskyrus senuosius strypelius su buoželėmis, tai yra 1975 m. šaltkalvių patobulinimas. Dviejų gremžiamųjų plokštelių sąvarža varžtais– nebūdinga šios paskirties įrenginiams.

Patirtis per batų valymąsi

Galime turiningai praleisti savaitgalio ryto ar pavakarės popietę išvykoje po senuosius miesto kiemelius ir atrasti mažuosius kasdienybės likučius, o pavasarį einant pro šalį ir patiems nusigremžti batus, sugretinti šepečių ir grotelių privalumus. Puošnūs purvabraukiai yra prie žymesnių atmintinų vietų namų priebučio. Tai  namo vertybės. Nusibraukti batus į purvabraukius, kuriais prieš šimtą metų naudojosi mėgiamas rašytojas, aktorius ar politikas – nekasdienė patirtis. Ypač svarbios atminimo vietų naujovių neištobulinti purvabraukiai, durų rankenos, skambučiai, durų akies skylutės.

Raginimas geriau pažinti

Neabejojama dar liko į tyrėjų akiratį nepatekusius purvabraukių. Jų turėjo būti prie XX a. pradžios parduotuvių, vaistinių, ligoninių, teismo ir prekybos kontorų ir bažnyčių. Daug sunaikinta palyginti neseniai, ir mes esame šio nykimo liudininkai. Naikintos „Kaip nežinomos paskirties metalo plokštės“ ar per didžiuosius XX a. 9 dešimt. ir XXI a. pirmojo dešimtmečio metalo rinkėjų vajus. Jei jums nusišypsos sėkmė ir aptiksite dar nežinomų purvabraukių, apibudinkite jų sandarą, galimą namo statymo laiką. Aprašus siųskite Šilutės gražinimo draugijos (įk. 2007 m.) nariams Egidijui Vidrinskui ir Rozai Šikšnienei, ar į paveldosaugos skyrių Klaipėdoje. Surinktos žinios apie medžiagas ir gamybos panašumus pagelbės apibudinti vieno ar kelių gamintojų braižas. Apjungę pajėgas geriau pažinsime šiuos andainykščių namų švaros sergėtojus.