Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje

Jpeg

Vasario 22 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale naumiestiškiai ir svečiai paminėjo žinomo Šilutės rajono kraštotyrininko, pedagogo, istoriko, Žemaičių Naumiesčio  muziejaus įkūrėjo Benedikto Orento 95-ąsias gimimo metines.

Prisiminimų popietę pradėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos  skaitovės Ema ir Rugilė, kurių skaitomi tekstai privertė susimąstyti apie bėgantį laiką, atmintį, sutiktus žmones.  Muziejininkė Valentina Pielikienė, pristatydama virtualią parodą „Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje“, susirinkusius pakvietė prisiminti Benedikto Orento biografiją, jo įvairiapusę asmenybę, nuveiktus darbus.

Benediktas Orentas gimė 1922 metų vasario 5-ąją Kauno apskrityje, Veliuonos valsčiuje, Spruktų kaime. Augo gausioje valstiečių šeimoje. Benediktas buvo vos dviejų, kai dėl sunkių gyvenimo sąlygų mirė mama, o po poros metų – tėvas. Baigus pradinę mokyklą, toliau mokytis nebuvo lėšų. Benediktas Orentas parašė laišką JAV lietuvių laikraščiui, kuriame paprašė geradarių „padėti mokslą pasiekti“. Į jo kreipimąsi atsiliepė  ir mokslus padėjo baigti Vilis Podgaiskis iš Kuršėnų. 1941 metų pavasarį Benediktas Orentas baigė gimnaziją, skirtą suaugusiems. 1956 metais jis baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją. Dirbo Šilalės, Švėkšnos gimnazijose, Klaipėdos suaugusiųjų vakarinėje, Šilutės vidurinėje mokyklose.  1952 metų rugsėjo 1 dieną darbą pradėjo Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje ir tais pačiais metais įkūrė kraštotyros būrelį, 1962 metais – Žemaičių Naumiesčio muziejų. Mokytojas Benediktas Orentas daugelį metų muziejuje dirbo visuomeniniais pagrindais, negaudamas už jį jokio atlygio. 1997 metais jis įkūrė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugiją, kurios pirmininku buvo daugelį metų. Benediktas Orentas buvo ir vietos literatų rinktinės „Mes dainuojam prie Šusties“ išleidimo iniciatorius. Istorijos mokytojas nepaprastai daug dirbo skatindamas moksleivius ir vietos gyventojus rinkti bei saugoti Žemaičių Naumiesčio kultūrinį ir istorinį paveldą. Jo dėka muziejuje sukaupta ir saugoma apie 20 tūkstančių eksponatų. Palaužtas klastingos ligos 2005 metų gegužės 25 dieną Benediktas Orentas mirė.

Už krašto istorijos puoselėjimą 1998 metais kraštotyrininkas apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija, tais pačiais metais jam suteiktas Žemaičių Naumiesčio garbės piliečio vardas. Už ilgametį darbą saugant krašto paveldą 2001 metais muziejaus įkūrėjui pareikšta Šilutės rajono mero Arvydo Jako padėka.

Įsitikinome, kad prisiminimai apie Benediktą Orentą tebėra gyvi. Apie jo patrauklią, įdomią asmenybę prisiminimais dalijosi šeimos nariai, buvę kolegos, auklėtiniai, buvę mokiniai. Sūnus Algirdas Orentas, teigdamas, kad muziejus buvo kuriamas gūdžiais sovietiniais laikais ir jame sukaupta gausybė eksponatų, nusistebėjo, kad dabar vadinamas tik ekspozicija.

Prisimindamas savo buvusį mokytoją, kaip linksmą, turintį subtilų humoro jausmą, be galo atsidavusį ir mylėjusį savo darbą, Stasys Mėlinauskas sakė, kad mes, galbūt, nesuvokiame tikrosios jo veiklos vertės ir prasmės. Plėtodamas savo mintį, jis pacitavo dar 2005 metais Kraštiečių draugijos nutarimą Žemaičių Naumiesčio muziejų pavadinti Benedikto Orento vardo muziejumi. Deja…

Pasibaigus popietei šeimos nariai nuoširdžiai padėkojo renginio organizatoriams – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkei Valentinai Pielikienei, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialo bibliotekininkėms Danutei Bružienei, Nijolei Rimkienei bei visiems susirinkusiems už galimybę prisiminti Benedikto Orento asmenybę ir jo prasmingus darbus.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*