Kai pastuksena laikas…

Prieš jus – keletas naujausių šilutiškės poetės Dalios Žibaitienės jautrių pastebėjimų.    

Laikas pastuksena

Ateina laikas – pasibeldžia,
pastuksena
ir rodos į rytojų, –
aš jam dėkoju
už vakar ir dabar,
kad veda,
nesustoja,
kad liepia savo misija tikėti,
ieškoti pasiklydusių minčių,
kurios dar brėkštant
žvilgčioja pro langus,
paskui nuplaukia drumzlina padange
virš tėviškės laukų,
žmonių likimų ir karų,
dienų, kurios praėjusius laikus dar mena,
nubudęs laikas pastuksena…
2022-02-11

Viltis

Tarp pasaulio griūties
ir mirties
mažą, žalią daigelį vilties
pasodinkim.
Vaiko akys jį meiliai globos
pirmas žiedas, sulaukęs aušros
tegul žemei saulėtekį linki.
Tarp nakties ir kančios,
tarp bedylančios metų delčios
žalią viltį kitiems pasodinkim.
2022-03-17

Nerimas

Kaupiasi, tviksta tamsieji debesys
ir mėnulis keistai raudonas, –
visi laukia, žiūri ir stebisi,
tarsi netiki,
tarsi iš tolo, –
lyg netikra, būti negali,
tvyro baimė, keičias į gailestį,
ta lemtis –
pasiklydus bedalė –
nutekėjusių metų ilgisi…
Kur nuneš tas pritvinkęs nerimas, –
į marias upių vandenys grįžta, –
tirpsta tirpsta buvęs gyvenimas,
O rytojus – nenumatytas.
2022-03-20

Prisiartinusi audra

Ant alyvų pumpurų
žvirbliai čirškia,
mano žemėj neramu, –
nepamirškim,
kad pavasaris dažnai
audrą neša,
rodos, kaupias pamažu,
tik po lašą,
prisiartinus audra
stogus plėšo,
ta lemtinga valanda
lyg nuo priešo,
nuo piktos jėgos staiga
pardundena,
sako, buvę visada
taip nuo seno.
Tiktai saulė, tik vanduo
atgaivina…
Prisipilkime taures balto vyno –
už Tėvynę, už namus ir Ukrainą!

2022-03-28

Kiek?

Kiek tų dienų
ir naktų mums duota?
Ant kiekvienos dedu
kančios ir džiaugsmo pluoštą,
ir ilgesio, ir nerimo, ir baimės, –
tegul Aukščiausias
tuos žingsnius palaimins,
kai žengiame per gresiantį pavojų,
ir žemė linksta netvirta po kojų.
2022-01-23

1 Comment on "Kai pastuksena laikas…"

  1. Kęstgailė | 2022-04-08 at 12:40 |

    Kaip visada- gili ir tiksli Dalios poetinė mintis.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*