Vakar priešais Šilutės rajono savivaldybės rūmus vyko Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojų inicijuotas piketas. Ir nors jis labiau priminė turginį mitingavimą, tačiau ženklas buvo aiškus – visuomenė nebenori taip gyventi.
15 valandą po pamokų į protesto akciją ėjo ne tik jos rengėjai, taip pat buvo kitų mokyklų mokytojų. Mitingavo ne tik miesto mokyklų pedagogai, bet ir atvyko iš Švėkšnos, Kintų bei kitų rajono ugdymo įstaigų. Nemažas protestuojančiųjų ratas valdžiai turėtų būti įspėjimu – sistemoje kažkas negerai. O kas negerai, protesto rengėjai paskelbė iš anksto. Tai buvo suformuluota kaip klausimai dėl susidariusių skolų, kurios susidarė skirstant vadinamąsias Mokinio krepšelio lėšas. Taip pat buvo keltas klausimas ir dėl neatkurtų, per krizę sumažintų atlyginimų bei kt. (su piketo reikalavimais galite susipažinti čia).
Šiek tiek po 15 valandos, po to, kai šios akcijos rengėjai paskelbė, dėl ko jie čia susirinko, susitikti su piketuojančiais pedagogais atėjo Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Iš toliau situaciją stebėjo ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Tačiau jis į diskusiją su mokytojais nesivėlė. Vėliau ne vienas protesto dalyvis pasigedo Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, šio skyriaus atstovų.
Karštas pokalbis pučiant žvarbiam vėjui truko kone valandą. Jo metu į mokytojų klausimus, stengdamasis nesikarščiuoti, atsakinėjo S. Šeputis. Dauguma jo atsakymų piketuotojų netenkino, nes jis kalbėjo apie daugelį kartų išsakytus dalykus: skolos susidarė, nes mažėja mokinių, ne Savivaldybė kalta, kad mokinių mažėja ir panašiai. O į priekaištus, kad per mažai Savivaldybė daro, siekdama įtikinti ministeriją reaguoti į prastyn einančią švietimo situaciją regionuose, S. Šeputis pasiūlė patiems mokytojams tai nuvažiavus padaryti.
Piketuotojai palaikė netrukus ketinamų uždaryti mokyklų mokytojus, klausdami, koks jų likimas laukia. Į tai Savivaldybės administracijos vadovas atsakė pakartodamas Švietimo skyriaus vedėjos B. Tekorienės žodžius, kad rajono mokyklose gausu mokytojų pensininkų (žiūrėti įrašą). Į jų vietas ir galės pretenduoti uždaromų mokyklų pedagogai. S. Šeputis taip sakydamas greičiausiai užmiršo, kad gyvename demokratinėje šalyje, kur valdžios paliepimu žmonės nei priimami, nei atleidžiami iš darbo. Be to, kas jau kas, o Švietimo skyriaus vedėja turėtų tikrai žinoti ir išaiškinti savo valdžiai, kad kalbama ne bendrai apie mokytojus, o mokytojus dalykininkus – lituanistus, fizikus, biologijos ir t. t. Vaizdžiai kalbant, suskaudus pilvui neiname abstrakčiai pas gydytoją, kad išsiaiškintų priežastį ir pagydytų, o pas tos srities specialistą.
Menkai esamą padėtį suvokiantis Administracijos vadovas pasirodė atsakydamas į priekaištą, kad mokytojams lieka tik emigruoti. Jis atsakė, kad jų vietą užims jauni specialistai. Jam, matyt, neteko girdėti, kad į matematikos ar kitų tiksliųjų studijų programas Lietuvos universitetai jau nebesurenka norinčių studijuoti. S. Šeputis taip pat nereagavo į pasakytą repliką, kad rajone mokytojų amžiaus vidurkis jau perkopė 50 metų. Tad po dešimtmečio, jei nieko nebus daroma, gali susidaryti, sudėtinga situacija.
Nežiūrint šių akibrokštų, Administracijos direktorius didžiąją pokalbio dalį mokytojams aiškino mūsų šalyje galiojančius įstatymus ir tvarkas. Dauguma nežinojo, kaip Savivaldybėse naudojamos Mokinio krepšelio lėšos, kodėl nedidelę dalį jų galima perskirstyti ir kad Savivaldybės skolų, sutaupius šiuos pinigus, dengti negalima, nežiūrint kokios didelės jos būtų.
Nepaisant ne itin kruopštaus mokytojų pasiruošimo šiam piketui, galima pasidžiaugti, kad žmonės pagaliau pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą esama tvarka (arba, pasak vieno piketo dalyvių, betvarke) ir ėmėsi ginti savo interesus. O tai – pilietiškumo požymis.
Šaunuoliai mokytojai, kad drįsot!