Neįmenama Viktorijos Daujotytės talento mįslė

Neįmanoma paprastai apibūdinti profesorės, mokslininkės, literatūrologės, rašytojos, poetės, moters Viktorijos Daujotytės talento mįslę. Moters reikėtų rašyti didžiąja raide, nes tai ne tik apskritai kiekvieną moterį apibūdinantis ir jungiantis žodis, bet ir skirtingų Viktorijos Daujotytės kūrybos šakų – mokslo, meno, poezijos – išskirtinė savybė, norinčiam įžvelgti, suvokti ir sau pasiimti jos išminties pagrįstumą lietuvės patirtimi. Tačiau mes pabandėme.

Balandžio 18 d. su vėdrynietėmis rinkomės bibliotekos palėpėje, ketvirtajame aukšte, kur yra pianinas, kurio būtinai reikėjo mūsų pokalbio nuotaikai sustiprinti. Klausėmės įdomių Zinos įspūdžių po perskaitytų knygų apie rašytojos santykį su motina, su gamta ir poezija. Eilėraštis apie žydinčią kriaušę šiuo žydėjimo laikotarpiu vos ne ašarą išspaudė. Zina, ta mūsų skaitovė…

Savo įžvalgomis pasidalino Vida, tuo pačiu perskaitė ir jai patikusių mūsų kūrybos eilėraščių, jos nuomone, derančių aptariamos temos fone. Gerbiamos rašytojos, Lietuvos literatūros tyrinėtojos kūrybos kontekste labai tiko ir Irenos vėdryniečių kūrybą analizuojantis tekstas „Saviraiška meno link“ (dalį teksto jau spausdina rajono laikraštis „Šilokarčema“ puslapyje „Žodžio šviesa“).

TAU rektorė Elena Stankevičienė pasidalino įspūdžiais iš kelionės po Šveicariją, po kurią savo laiku keliavo ir Salomėja Nėris (poetės kūrybą V. Daujotytė pradėjo tirti sovietmečiu, o kai vėliau S. Nėris susilaukė itin daug kritikos dėl savo veiklos, Daujotytė ją priėmė kaip asmeninę).

Kalbėjo Aldona N., Nijolė, Veronika. Birutė papasakojo, kad iš tikrųjų stebina profesorės darbštumas – pasirodo knyga po knygos. „Iš kur sieloje gimsta tokia gausybė minčių, toks platus matymas – žodis, sakinys, vaizdas. Viskas taip susidėlioja, kad nesupranti, kaip čia taip ir galima pasakyti“, – tęsė savo trumpą pasisakymą. Prisiminė, kad giliai į širdį įstrigusi V. Daujotytės mintis, kad tikriausiai visa tai iš gimtosios žemės, kurią lietė basomis kojomis augdama kaime. Apie tai jautriai rašo savo kūryboje. Daugybė išleistų knygų. Kiekviena buvome atsinešusi skaitytą, mėgstamą, išanalizuotą. Knygą „Parašyta moterų“ turėtų perskaityti kiekviena moteris, mėgstanti skaityti. Daug plačiau galima būtų pažvelgti į Žemaitės, Salomėjos Nėries, Ievos Simonaitytės, Petronėlės Orintaitės, Birutės Baltrušaitytės ir kt. rašytojų moterų asmenybes.

Kadangi eiliniam skaitytojui neįmanoma aprėpti be galo didelį V. Daujotytės kūrinių kiekį, tuo labiau suvokti ir perteikti kitam perskaitytas mintis, todėl šį kartą literatai tiesiog dalinosi patirtu įspūdžiu, vienaip ar kitaip siedami jį su savo asmeniniu požiūriu aptariama tema. Dėl to pokalbis įgavo labai jaukų, atvirą, nuoširdų pobūdį. Be to, profesorės, mokslininkės, moters savitumas labai artimas kiekvienam jos žmogišku paprastumu ir atvirumu, o svarbiausia kalba ir kalbėjimo stiliumi.

Pianinu grojo Tatjana Petravičienė, kurios atliekamos melodijos ypatingai nuspalvino mūsų popietę. Ačiū bibliotekininkei Virginijai Degutienei už nuoširdžią globą ir šiltą priėmimą.