Naujai perleista poeto Mikelio Hofmano – Ateivio kūryba

Dauguma jau žino, kad Šilutės kraštas garsus savo literatūriniu ir kultūriniu palikimu. Čia gyveno ir kūrė tokios žinomos asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Vilhelmas Storostas – Vydūnas, Martynas Jankus bei kiti. Tačiau ne visi girdėjo, kad čia gyveno ir mažiau visuomenei žinomi rašytojai, kurie nepelnytai primiršti. Vienas jų – XX a. pradžios Šilutės krašto lietuvių poetas Mikelis Hofmanas (1889–1921), pasirašinėjęs poetiniu slapyvardžiu Ateivis.

Šiemet minimas M. Hofmano-Ateivio 135-metų gimimo jubiliejus. Įamžindama šią progą ir primindama apie poeto pasiekimus bei kūrybą Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka išleido poezijos rinktinę „Tėvynės garsai. Eilėraščiai“. Leidinį sudarė ir parengė Lietuvos mokslų akademijos narė, Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Gyvenimas, kūryba, visuomeninė veikla

Mikelis Hofmanas gimė 1889 m. Musaičiuose (dab. Šilutės rajonas), ūkininkų šeimoje. 1896–1903 m. lankė gretimo Metirkviečių kaimo pradinę mokyklą, kurią baigęs grįžo į tėvų ūkį. Lietuviškoje aplinkoje augęs M. Hofmanas domėjosi lietuviška spauda, filosofine ir istorine literatūra, rinko grožinės bei mokslinės literatūros kūrinius. Jis sukaupė nemažą asmeninę biblioteką.

Pirmieji jo eilėraščiai publikuoti Mažosios Lietuvos spaudoje: „Svetyje“, „Prūsų Lietuvos savaitraštyje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, „Tilžės keleivyje“, „Prūsų lietuvių balse“, vėliau eilėraščiai sudėti ir papildyti rinkinyje „Jaunimo aidai“ (pirma laida 1913 m., antroji – 1920 m.), brandesni – į rinkinį „Tėvynės garsai“ (1919) ir „Tarp audrų“ (1920).

Jo poezijai būdingas jautrus gamtos vaizdavimas, meilės lyrika bei patriotiniai motyvai. Eilėraščiuose jaunimas buvo skatinamas puoselėti tautinę savimonę, kovoti dėl lietuvių kultūros ir kalbos išsaugojimo. Reaguodamas į 1919 m. paskelbtą Klaipėdos krašto atsiskyrimo nuo Vokietijos galimybę, poetas sukūrė tokius eilėraščius kaip „Jau Tėvynė išvaduota“, „Lai gyvuoja Lietuva!“, „Laisvoji Lietuva!“.

M. Hofmanas buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Jis dalyvavo lietuviškos tautinės organizacijos „Birutė“ veikloje, prisidėjo prie Vyžių kaime įsteigtos draugijos „Vainikas“ veiklų, o po Pirmojo pasaulinio karo, 1920–1921 m., organizavo Šilutės apskrities Prūsų lietuvių susivienijimą ir tapo jo sekretoriumi. 1920 m. jis įsteigė Verdainės (dabar Šilutės mistas dalis) jaunimo draugijos chorą „Jovaras“.

Poetas palaikė glaudžius ryšius su to meto lietuvių visuomenės veikėjais – Viliumi Gaigalaičiu, Kristupu Lekšu, Jonu Vanagaičiu – bei Didžiosios Lietuvos tautinės kultūros puoselėtojais.

Poezijos rinktinė

Šių metų pabaigoje išleistoje rinktinėje publikuojami visi trys M. Hofmano-Ateivio poezijos rinkiniai: „Jaunimo aidai“ (1913), „Tėvynės garsai: poezijos žiedai, pražydę liuosybės rytmetyje…“ (1919) ir „Tarp audrų. Poezijos vainikėlis, nupintas laisvose valandose“ (1920). Leidinys skirtas atskleisti ne tik literatūrinį, bet ir istorinį poeto palikimą.

M. Hofmano-Ateivio kūrybos publikavimas viename leidinyje „Tėvynės garsai. Eilėraščiai“ suteikia galimybę įvertinti šio poeto indėlį į lietuvių literatūrą bei istoriją, atskleisti primirštą, tačiau ryškią ir kūrybingą asmenybę. Leidinys skirtas plačiai auditorijai: literatūros mėgėjams, švietimo darbuotojams, mokslo įstaigoms, bendruomenėms bei visiems, besidomintiems Mažosios Lietuvos tautiniu ir kultūriniu paveldu.

Poezijos rinktinę visuomenei numatoma pristatyti 2025 m. vasarį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bei jos filialuose.

Knygos leidybą dalinai finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programa) bei Šilutės rajono savivaldybė.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos informacija