Ar liksime dainuojantis miestas?

IMG_9879+

Kai prieš Dainų šventę perskaičiau jos direktoriaus Romualdo Kondroto žodžius, kad „…jeigu nebus Vaikų dainų švenčių, nebus ir suaugusiųjų švenčių. <…> Nedainuojantys vaikai reiškia, kad nedainuoja ir suaugę. Tada bus nedainuojanti tauta“, susimąsčiau…

O vaizdas, garsas ir jausmas išties Vilniuje buvo nuostabus…

Šilutės rajono moksleivių šventėje buvo daug. Viena įstabiausių akimirkų, kai Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė tūkstantiems Lietuvos moksleivių dirigavo Mažosios Lietuvos dainą „Ei kilo kilo“. Regis tuo metu net kaip iš kibiro pliaupęs lietus staiga nurimo.

Pakalbinau Šilutės meno mokyklos direktorę Daivą Pielikienę.

„Šiais metais šioje šventėje iš Šilutės meno mokyklos dalyvavo net 5 kolektyvai: beveik 100 dalyvių. Dainų dienoje – jaunučių ir jaunių chorai, vadovė Daiva Pielikienė, chormeisterė Gražina Liaudanskienė, koncertmeisterė Giedrė Augaitytė, pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Pamarys“ (vadovas Gražvydas Raila), šokių kolektyvas ,,Pamarietė“ (vadovė Judrė Railienė). Ansamblių vakare ,,Koks gražus tavo veidas, gimtine“ – liaudies instrumentų orkestras (Vadovė Angelė Alšauskienė).

Jaunučių choras šventei paruošė 8 dainas ir dalį jų dainavo su jaunių ir mišriais chorais, o jaunių choras, pradėjęs šventei ruoštis dar praeitais metais, parengė net 23 dainas. Pirmą kartą šioje šventėje skambėjo penkių Lietuvos etnografinių regionų dainos, atliekamos tarmiškai. Mūsų pamario krašto dainą ,,Ei kilo kilo“ puikia šišioniškių tarme pristatė Meno mokyklos dainininkės Saulė Norvaišaitė ir Fausta Balodytė.

Šventės metu skambėjo daug nuostabių dainų apie gimtinę, Lietuvą, plačiai aidėjo pučiamųjų instrumentų garsai, gražiausios melodijos, siautulingi šokiai. Neapsakomas jausmas prieš save matyti tūkstančius spindinčių akių, girdėti skambiais balsais giedančius Tautinę giesmę. Vienybės, bendrumo jausmas tvyrojo ir tarp dainininkų, jų mokytojų ir tarp visų Dainų šventės žiūrovų. Skambantys žodžiai „Tu mums viena“ prasismelkė į visų mūsų širdis, akys spindėjo džiugesiu, o matant mūsų gražų, dainingą, patriotišką jaunimą, sieloje buvo gera ir šviesu.

Didinga, nepaprastai graži, daug džiaugsmo visiems suteikusi šventė“, – apibendrino Šilutės meno mokyklos direktorė.

Ir dar viena graži akimirka, tada, kai mažųjų chorams jau nebereikėjo dainuoti, ir jie šėlo po didžiulį Vingio parką, suskambo Tautiška giesmė. Nepatikėsite, patys mažiausieji staiga sukluso, tie kurie lakstė, sustojo, tie kurie sėdėjo – atsistojo ir iškilmingai traukė Lietuvos himną. Tikėkimės, kad liksime dainuojantis ir giedantis miestas, o ir šalis.

01 03 04 05

Komentarų nėra, būk pirmas. "Ar liksime dainuojantis miestas?"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*