Kiek kaštuoja rusniškio gyvenimas?

Pastarosiomis dienomis ypač populiari vienos dainos eilutė: „aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?“. To klausinėjame dabar vienas kito, to klausiama mokyklose, įstaigose, organizacijose. Tuo lyg ir norima pabrėžti meilę šimtmečio jubiliejų mininčiai Tėvynei.  

Greičiausiai su panašia intencija vienoje respublikinėje televizijoje žinoma ir šiaip jau gan išmintinga  žurnalistė pasisodinus priešais susiekimo ministrą griežtu ir visažinės balsu tą žmogelį taršė. Trumpai – klausimo mintis tokia: ar išmintingai (teisingai) yra skiriamos lėšos šios sistemos dideliems projektams. Vienas jų šilutiškiams labai gerai žinomas – tai kelio į Rusnę rekonstrukcija ir estakados per užliejamo kelio vietą statyba. Prisispyrusi toji žurnalistė ministrą griežtai tardė – ar matė jis to projekto kaštų ir naudos analizę. O jei „ant pirštų“ išvertus klausimą – ar apsimoka valstybei skirti 9,5 milijonų tam reikalui, jei ten viso labo gyvena tik apie tūkstantis žmonių. Ir kaip galimą (jai taip atrodo – ir pigesnę) alternatyvą ji siūlė „eksperto“ (mes jį taip pat žinome, tik vargiai ar taip jį pavadintume) mintį, kad reikėtų sutvarkyti daugybę metų „netvarkomus Šyšos upės pylimus“, užtaisyti pralaužtą pylimą prie Nemuno ir pakelti minėtą kelią į Rusnę. Ministras aiškiai ir trumpai atsakė, jog buvo analizuota daugybė variantų ir manoma, kad estakados statymas yra universaliausias šios problemos sprendimas. O visą minėtą laidą galima pažiūrėti paspaudus šią nuorodą.

Peršasi išvada, kad žurnalistė įsitikinusi, jog kalbėdama apie Rusnę, labai uoliai gina viešąjį interesą. Tai yra atidžiai ir budriai stebi, kad racionaliai būtų leidžiami mūsų visų pinigai. Tai šaunu. Tačiau pasakyti, ar šiuo atveju 10 milijonų eurų valstybei daug ar mažai, žinant, kad ši problema nesprendžiama keletą dešimtmečių, lengvai atsakyti negalima. Matėme, kai ir ne tokie pinigai buvo niekams išleisti. Iš kitos pusės – jei kėlimo traktoriais per užlietą vietą kėlimo kaštus ir galima paskaičiuoti, tai rusniškių patiriamus nepatogumus taip lengvai neįvertinsi. O tai ir galimos problemos sutrikus sveikatai, ar nutikus kokiai kitai nelaimei. O tai taip pat ir  nepamatyti spektakliai, mokinių nelankymas popamokinės veiklos, nes vidurinio ugdymo mokyklos Rusnėje nėra. O laikas reikalingas persikėlimui – jis taip pat turi savo kainą. Tiesa, tiesiogiai pinigais sunkiai išmatuojamą. O juk žinome, kad beveik visos ligos „nuo  nervų“. O jų, norint grįžti namo, salos gyventojams reikia be galo. Todėl kalbėti, kiek kaštuoja rusniškio gyvenimas, yra labai sudėtinga ir taip paprastai neįvertinama.

Iškeltas klausimas dėl pakelės medžių į Rusnę likimo, sukėlė dar vieną bangą. Šiaip tikrai ne vienam gaila pamažu besikeičiančio Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio. Tačiau bandymas atkreipti dėmesį į jų inžinerinę paskirtį buvo išverstas kitu galu – „kažkas (ir rodoma pirštu tiesiai) prieš medžių šalinimą“. Apgailestaujant dėl medžių likimo to nebuvo sakoma nei pristatant projektą Šilutėje, nei kur kitur. Kraštovaizdžio specialistai tuomet siūlė naujus medžius, pabaigus projektą, pasodinti už praplatinto kelio sankasos. Gal ir ne visi žino, bet kelias į Rusnę yra nutiestas pelkėtoje vietoje (jei ne pačioje pelkėje). Jo pagrindui sutvirtinti ir buvo anuomet susodinti medžiai – susipynusios šaknys sutvirtino kelią. Medžių iškirtimą nuo Gedimino kalno pasekmes jau matome – Vilniuje jų šaknys taip pat atliko inžinerinę funkciją – tvirtino kalno šlaitus.

O pabaigai apie bangas: ar niekam nesusidaro įspūdis, kad esame kone sistemingai priešinami. Žiūrėkime: kone visa Lietuva pasidalino per pusę dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sprendimo – žirgas ar kalvelė? Dabar čia. Džiaugtis reikėtų dėl Rusnės, o dabar radus kažkieno nuomonę!, ji su nemažomis emocijomis išpučiama į didžiulę problemą, kuri kelia grėsmę salos žmonėms. Belieka viltis, kad tų papildomų bangų kėlėjai vis vien anksčiau ar vėliau paaiškės.

O dabar visi spauskime kumščius, kad kuo greičiau prasidėtų kelio rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai. Ir pagaliau baigtųsi rusniškių, o ir visų žmonių vargai, nes Rusnė, Nemuno delta su savo upeliais ir upelėmis yra mūsų visų pasididžiavimo ir poilsio vieta. Ir visame pasaulyje tokia viena.

Be the first to comment on "Kiek kaštuoja rusniškio gyvenimas?"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*