Trečiadienį istoriniame, kasdien vis labiau besikeičiančiame Mingės, kartais ir Lietuvos Venecija pavadinamame, kaime sutiktas vienas jo senbuvių Jurgis Gečas pasitiko santūriai šypsodamasis. Jis tik ką pasitiko iš Nidos atplaukius svečius, kurie apėję dalį kaimo apžiūrės viename iš atkurtos senosios sodybos pastatų jo įkurtą Mingės muziejų. O kita, anksčiau atvykusi turistų grupė, jau buvo išvykusi į Ventę. Grįžusių jų pavėsinėje laukė žuvienė. Tiesa, ne J.Gečo ar jo šeimos narių virta, tačiau keletą kilogramų žuvies jis jau buvo tik ką nuvalęs – tą dieną jis minėjo savo šešiasdešimtmetį ir laukė atvykstančių svečių.
Mingės, oficialiai Minijos, o jei istoriškai – tai Minės, kaime nemažai išlikusių ar nesenai atstatytų sodybų. Tačiau čia gyvenančių senbuvių, deja, vos keletas. Bet ir tie atsikėlę į Mingę jau po karo. Tik kairiajame krante gyvenusią Irmą Šukienę galima pavadinti tikrąja senbuve. Dabar Šilutėje gyvenanti garbingo amžiaus šišioniškė šiame kaime su vyru gyveno dar iki kario. Šiais laikais Mingėje sodybas daugiausiai turi jas įsigiję poilsiui ar pamėgę vandens pramogas.
Tad paklaustas ar jį, Jurgį Gečą, galima laikyti senbuviu, jis ėmė lankstyti pirštus, vardindamas senuosius, nuo seno čia gyvenančius. Suskaičiavęs save pavadino vienu iš senbuvių: į antrąją klasę jis pradėjo eiti jau Mingės pradinėje mokykloje. Drauge nusprendėme, kad tai galėjo būti apie 1964 – 65 metus. Dabartinę dailiai jo paties iš po gaisro atstatytą sodybą jis įsigijo jau vėliau. O atvykę tuomet jie gyveno ir viename, ir kitame šio kaimo name.
Dirbti jam gyvenime taip pat visko teko. Tačiau jau keletą pastarųjų metų su žmona Onute verčiasi teikdami kaimo turizmo paslaugas. O pageidaujančius plukdo laivu po Nemuno deltą ar po Kuršių marias. Iki šiol turėjo labai mielą nedidelį 12 vietų laivelį, pavadintą „Minge“. Praėjusiais metais iš Klaipėdos įsigijo gerokai didesnį, kuriuo, pertvarkius ir pritaikius, bus galima plukdyti žymiai daugiau svečių. Tačiau tai bus jau kitais metais. Šiuo metu, kai neplukdo žmonių, visas dėmesys – naujojo laivo įrengimui.
Senbuvis J.Gečas gali pasigirti ir, kaip pats sakė, nedideliu kaimo muziejumi, kurio eksponatus rinko 10 -15 kilometrų spinduliu. Nors vietos jame iš ties nėra daug, tačiau įėjus akys raibsta nuo įvairių senovinių viens šalia kito išdėliotų daiktų. Čia yra visko, tačiau žvilgsnį labiausiai traukia su žvejyba susiję eksponatai. Labai senais laikais šiuose kraštuose mediena į Klaipėdą būdavo plukdoma sieliais. Net Minijos žiotys buvo tam pritaikytos bei pati upės vaga XIX amžiaus antroje pusėje ištiesinta. Tačiau iki šiol niekur neteko matyti su sieliais susijusių eksponatų. O čia jų net keletas. Ne tik apie juos, bet ir visus čia esančius muziejaus įkūrėjas gali pasakoti nesustodamas. Jis ne tik renka praeitį liudijančius dalykus, bet ir pats bando rekonstruoti. Taip jo atkurtas Mingės kaime buvusios karčemos butelio kamščio įrašas. Pagerbiami ir senbuviai – ant didžiulės „šeivos“ (tinklų siuvimui bei adymui naudojamos šaudyklės) išpjaustyti sovietmečio Mingės žvejų vardai. Tokių būta apie 50. Ten pat pagerbti ir tuo metu buvę ūkio direktoriai.
Daugiau apžiūrėti J.Gečo eksponatų surinktų tuokart nepavyko, nes sugužėjo būrys vokiečių turistų. Tačiau čia išties vertės apsilankyti dar kartą ir neskubant susipažinti su unikaliais tik Mingės kaimui būdingais bei su žvejyboje anksčiau naudotais daiktais. Šiek tiek žinant Pamario kraštų muziejus, galima beveik drąsiai manyti, kad tai vienas iš unikalesnių žvejybą seniau atspindinčių vietų.
Atsisveikinant savo bei skaitytojų vardu paspaudėme jubiliatui Jurgiui Gečui ranką ir palinkėjome sveikatos, gražių metų bei žingeidžių turistų, kurie ne tik pailsėtų Mingėje, bet ir pažintų šio krašto istoriją apsilankę jo nedideliame bet įspūdingame muziejuje.
Šaunuolis mūsų Jurgis visada pilnas energijos!!!
Tikrai verta apsilankyti Minijos Kaimo turizmo sodyboje, patys tuo įsitikinome, įspūdžių bei gerų emocijų pasikroveme, o ką jau kalbėti apie gardžiai paruoštą žuvienę.
Nuoširdus ir svetingas kapitonas Jurgis visada Jus šiltai pasitiks Mingėje su plačia šypsena :) Daugiau tokių žmonių!
Puikieji Jurgis ir Onutė! Labai patiko svečiuotis ir susipažinti su šiais žmonėmis. Gerai praleistas laikas garantuotas. Teko garbė pamatyti ir muziejų bei išgirsti įdomių istorijų. Kuo didžiausios sėkmės!