Lietuvaičiai turi perimti vėtrungių puoselėjimą ir saugojimo tradiciją

Dienos šviesą išvydusios knygos projekto „Vėtrungių kelias“ projekto partneriams.

Sekmadienį, pagerbus prieš 94 metus vykusio Klaipėdos krašto sukilimo dalyvius, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje buvo surengta senai lauktos knygos Hanso Vode (Hans Woede) knygos „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės“ sutiktuvės. O po jos buvo padėkota šilutiškiams, ir ne tik jiems, už muziejui perduotus eksponatus.

Ilgai laukta knyga

Šios knygos pasirodymo reikėjo laukti bene trejetą metų. Ji – tai Vokietijoje prieš šešiasdešimt metų leista knyga „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės“ apie unikalų Rytprūsių paveldą senųjų Kuršių marių laivų vėtrunges. Ji gimė, kaip sudėtinė „Vėtrungių kelio“ projekto dalis.

Šį projektą bei knygos atsiradimo aplinkybes pristatė „Vėtrungių kelio“ projekto vadovė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė, Jūratė Pancerova. Ji pasidžiaugė, kad , nežiūrint pradžioje buvusių skeptiškų nuomonių šiandien galima pasidžiaugti ja laikydami rankose. J.Pancerova  taip pat pasidžiaugė, kad ji be galo miela ir šilta. Vėliau kažkuris prie šio knygos leidimo prisidėjęs pastebėjo, kad pavyko perteikti senosios knygos dvasią. Jaukumo, greičiausiai, leidiniui suteikė ir aprašomi dalykai – senosios burvalčių vėtrungės. Šie ženklai nuo XIX pirmos pusės vidurio buvo neatsiejama Kuršių marių kraštovaizdžio dalis. Jie ir darė šią vietą labai savitą, išsiskiriančią iš kitų panašių vietų. Tai galėjo ir lemti šios knygos dvasią, kurią ir pavyko dabartiniams leidėjams perduoti.

Šią knygą iš vokiečių kalbos vertęs Klaipėdos jūrų muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Romualdas Adomavičius pasidalino savo įžvalgomis, patirtomis pažįstant vėtrunges. O taip pat verčiant šį leidinį. Jis sakė, kad labai nuodugniai susipažino su vėtrungėmis, kai Jūrų muziejus pastatė pirmąjį kurėną 1990 metais. Tuomet jam reikėjo ir vėtrungės. Istorikas pasidžiaugė, kad nuo to laiko ji tampa visų suprantamu ženklu, kuris net lietuviškame pase dabar yra. Vertėjas sakė, kad nors nuo šios knygos pasirodymo ir praėjo daugiau, kaip pusšimtis metų, ir atsirado ir daugiau leidinių, pasakojančių apie vėtrunges, H.Vodės knyga vis vien išlieka nuodugniausiu jas aprašančiu leidiniu. O versti buvo ir nelengva, ir įdomu. Nes reikėjo ne tik ieškoti įvairių lietuviškų atitikmenų, bet ir aiškiai ir trumpai išsakyti mintį. Nes autorius dažnai vienu, pusės puslapiu siekiančiu sakiniu, kalbėdavo apie kurį aprašomą dalyką, ar detalę.

Keletą žodžių tarti buvo pakviestas ir knygos įžangos autorius Egidijus Bacevičius. Jis prisipažino, kad pradžioje jis buvo iš tų skeptikų, kurie manė, kad nebeverta po šešiasdešimties metų iš naujo leisti šią knygą. Vėliau jis sutiko, kad būtinas prie šios knygos komentaras, kuris lietuvių skaitytoją supažindintų su knygos parašymo aplinkybėmis prieš tą pusšimtį metų. O taip pat ir su autoriumi H.Vode, kuris būdamas toli nuo gimtųjų namų parašė ją. Tuomet tai buvusi nostalgijos pilna knyga, kurioje supažindinami Vokietijos gyventojai su Kuršių marių gyventojų sukurtu unikaliu  dalyku. Vėliau, jau kalbantis su juo po renginio, E.Bacevičius prisiminė, kad nepasakė pačios svarbiausios minties – lietuvaičiai, gavę šią Vėtrungių knygą, perima vėtrungių puoselėjimą ir jų saugojimo tradiciją. Nuo šiol – tai jau naujųjų laikų, t.y lietuviškoji vėtrungė. O projekto vadovė Jūratė sakė, kad mes kaip tie vokiečiai knygos išleidimo metu, gavome gerą leidinį pažinti šioms buvusio krašto vertybėms.

Taip pat kalbėjo ir Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Ji pasidalino įspūdžiais, ką ir kaip darė, kad dabartinė knyga kiek galima panašėtų į jos autoriaus H.Vodės anuomet leistąją. Leidėjai stengėsi ne tik pritaikyti naudotą šriftą, popieriaus struktūrą, bet ir iliustracijas įdėjo į tas pačias vietas, kaip kad būta knygos originale. Ir, atrodo, kad tai pavyko.

Kalbų ir dėkojimų būta ir daugiau. Vieną knygos egzempliorių J.Pencerova specialiai užrašė ir per Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę perdavė Šilutės rajono merui Vytautui Laurinaičiui. Jis visokeriopai rėmė jos leidimą. O savivaldybė prisidėjo ir finansiškai, nes prie pagrindinės Lietuvos kultūros tarybos skirtos finansinės dalies, buvo būtinas ir projekto teikėjo prisėdėjimas savo lėšomis.

Ši knyga nebus platinama, todėl su ja norintys galės susipažinti bibliotekose ar „Vėtrungių kelio“ projekto partnerių bibliotekose visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione.

Padėka muziejaus rėmėjams ir paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“

Antrojoje dalyje Šilutės H.Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasidžiaugė, kad šilutiškiai, ir ne tik jie, dalinasi savo turimais istoriniais dalykais. Patekę į muziejų jie tampa praeitį liudijančiais eksponatais. Per praėjusius metus muziejus pasipildė 695 eksponatais. Pagal muziejininkų vertinimą 352 iš jų pateko į pagrindinį fondą, o 343 į pagalbinį fondą. Tai bus nemaža paspirtis aprašius juos rengti naujas parodas.

Direktorė I.Skablauskaitė ir vyriausioji muziejaus fondų saugotoja Natalija Kučinskaja padėkojo muziejaus fondus papildžiusiems žmonėms. Daugelis atvyko į šią šventę. Jiems buvo padėkotą ir įteikti padėkos raštai.

Muziejaus fondus 2016 metais, pasidalinę savo turtu, papildė: Nijolė Bendikaitė, Klaipėda; Genovaitė Šilinskienė, Šilutė; Bronius ir Artūras Kuzmarskiai; Šilutė, Jūratė Pancerova, Šilutė; Joana ir Mykolas-Algirdas Kubaičiai, Šilutės rajonas; Vaclovas ir Emilija Petravičiai, Šilutės rajonas; Justinas Mažonas, Šilutės rajonas; Ričardas Tubutis, Šilutė; Georgijus Čvanovas, Šilutės rajonas; Antanas Andrijauskas, Šilutė; Cornelia ir Gūnter Mudder, Vokietija; Emilija Švelnienė, Šilutė; Lina Daukšaitė, Šilutė; Birutė Stancikienė, Šilurės raj.; Marijona-Aldona Jankauskienė, Šilutė; Kristina Šveikauskienė, Šilutė; Juozas Mockus, Šilutė; Vytenis Almonaitis, Kaunas; Juozas Kranauskas, Šilutė; Raimondas Puodžiūnas, Šilutė; Steponas Antanas, Šilutės rajonas; Petrutė Kleimenovienė, Šilutė; Antanas Venckus, Palanga; Skirmantė Galvydė, Šilutė; Dalia Asadauskaitė, Jonava; Kurt Beutler, Vokietija; Lionė Noreikienė, Šilutė; Rymantė Tylaitė, Šilutė; Eugenija Murauskienė, Šilutė; Juozas Strumskis, Šilutė; Lamsodytė Lijana; Šilutė, Frau Heering, Vokietija.

Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio muziejaus fondus papildė Albinas Lukošius, Šilutė; Romanas Srūgis, Vilnius; Kęstas Vilniškis, Vilnius; Žygimantas Virkutis, Šilutės raj.; Rita Macijauskienė, Klaipėda; Liucija Serapinaitė, Kaunas; Teresė Jucienė, Švėkšna; Rolandas Gustaitis, Vilnius; Medardas Urmulevičius, Švėkšna; Petras Čeliauskas, Švėkšna; Saulius Bitinas, Švėkšna.

Po renginio visi buvo pakviesti aplankyti muziejų bei paskanauti muziejininkių išvirta „kafija“.

2 Comments on "Lietuvaičiai turi perimti vėtrungių puoselėjimą ir saugojimo tradiciją"

  1. Sveiki. Kur būtų galima įsigyti šią knygą? LabaiDommina vėtrungių istorija.
    Tomas

  2. Sveiki,
    knygą galima pabandyti įsigyti Šilutės H. Šojaus muziejuje.
    Sėkmės
    S

Leave a comment

Your email address will not be published.


*