Seimo nario A.S.Nausėdos spaudos konferencija

Seimo narys A.S.Nausėda ir jo padėjėjas V.Dylertas.Seimo narys A.S.Nausėda ir jo padėjėjas V.Dylertas.

Vakar, pirmadienį, pirmąją savo spaudos konferenciją žiniasklaidos atstovams surengė į naujos kadencijos Seimą spalį išrinktas Alfredas Stasys Nausėda. Drauge su juo buvo ir jo padėjėjas Valentinas Dylertas. Seimo narys pasidalino savo įspūdžiais iš kelių mėnesių darbo parlamente, paaiškino pagrindines savo darbo bei veiklos kryptis, atsakė į žurnalistų klausimus.     

Stabdys „keliaujančias žemės“ išvadas

A.S.Nausėda pasidžiaugė, kad Kaimo reikalų komitete, kuriame jis darbuojasi, nežiūrint skirtingų politinių pažiūrų, visi jo nariai- bendraminčiai. O problemos yra visiems jiems yra gerai žinomos.

Vieną, kaip pagrindinę, kurią šilutiškis Seimo narys ėmėsi iš karto spręsti – sutvarkyti „keliaujančias žemės išvadas“. Tai yra bandys užkirsti kelią „žemės kilnojimui“. Tai ypač aktualu Šilutės ir Pagėgių rajonuose, kur dar yra likę valstybinės žemės.

Kažkada nebloga idėja perkelti kitur turėtą žemę, apsukrių žmonių dėka dėl netobulų įstatymų, tapo neblogu verslu. Taip būta ne vieno atvejo, kai valstybinę žemę išsinuomojęs ir pradėję joje dirbti, ūkininkas sulaukdavo raginimo atiduoti tą žemę „žemės išvadas“ turinčiam asmeniui. Jos suteikia pirmumo teisę ją įsigyti, dažnai jokio ryšio su žemės ūkiu neturinčiam asmeniui.

A.S.Nausėda kalbėjo, kad šita tvarka, patikslinus „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ įstatymo 4 straipsnį, nuo liepos 1 dienos, jei tam pritars Seimas, bus pakeista. Pirmus žingsnius didžiojoje politikoje žengiantis A.S.Nausėda tiksi, kad tai pavyks pasiekti.

Ilgą laiką Rusnėje dirbęs ir gyvenęs į Seimą išrinktas šilutiškių atstovas A.S.Nausėda atkreipė dėmesį į pagrindinę potvynių kilimo problemą. Esmė – seklėjančios, nevalomos ir neprižiūrimos mūsų upės. Nemuno deltoje tai ypač aktualu. Jis sakė, kad dešinysis Nemuno deltos intakas Leitė, dėl tos pačios priežasties, jau yra tapusi užpelkėjusia kūdra. Sunkumų dėl seklėjančių pamario upių patiria žuvys, migruojančio neršti į aukštupį. Vis daugiau problemų kyla plaukiantiems laivais į Kuršių marias. A.S.Nausėda sakė, kad kovo planuoja mėnesį į Šilutę pasikvieti Seimo Aplinkos komiteto narius ir čia surengti išvažiuojamąjį posėdį. Jos nariai turi pamatytų realią padėti ir susipažinti su esama padėtimi. Tuomet taip pat bus kalbam ir apie vandentvarką – melioraciją plačiąją prasme. O taip ir apie biologinį Kuršių marių užterštumą. Daugelis, anot Seimo nario, kaltę dėl to verčia žemės ūkiui. Tai nėra teisinga, nes Šilutės rajone sąlyginiam hektarui žemės ūkio naudmenų tenka tik 0,35 (Lietuvoje yra kur tik iki 0,1) galvijo, kai tuo tarpu Europos sąjungos vidurkis – 1,7. Užterštumo priežastis ta pati – neprižiūrimos upės, netvarkomos Kuršių marių pakrantės.

Apie estakadą į Rusnę ir padidintus mokesčius Sodrai

Susitikime su A.S.Nausėda buvo galimybė tiesiogiai sužinoti su estakada į Rusnę susijusiais reikalais. Priminsime kad jis atsiėmė savo teikimą Seimui skirti papildomų lėšų jos įrengimui. Politikas paaiškino, kad Vyriausybė turėjo per kelias dienas subalansuoti 2017 metų valstybės biudžetą. O atsisakius panaikinti PVM lengvatą šildymui, skubiai teko ieškoti, iš kur paimti papildomų pinigų. Dėl to buvo nutarta atsisakyti visų Seimo narių siūlymų skirti tikslines lėšas įvairiems jų remiamiems projektams. Estakada į Rusnę buvo tarp tokių siūlymų. Tačiau Seimo narys kalbėjo, kad su Kelių direkcijos atstovais tarsis, kaip pagreitinti jos įrengimą. Jis nesutinka su jų projektais pradėti ją statyti 2019 metais. Todėl ieškos galimybių šilutiškiams ją važiuoti valstybės šimtmečiui 2018 metais.

Problemą tik ką išrinktam naujajam Seimui metų pabaigoje suformuoti valstybės biudžetą bandoma spręsti keičiant Konstituciją. Jos 57 straipsnyje nustatyta konkreti rinkimų data – spalio mėnesio antras sekmadienis. Yra parengtas siūlymas juos rengti balandžio mėnesį. Dėl to teks keisti Konstituciją. Tai yra šią kadenciją arba trumpinant, arba ilginant. Tai bus svarstoma. Tuo tarpu dėl kito Konstitucijos keitimo siūlymo – mažinti dabartinį Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 – A.S.Nausėda yra skeptikas.

Kalbėdamas apie nuo Naujųjų metų Seimo padidintą Sodros įmoką nemažam skaičiui dirbančiųjų pagal individualias sutartis, verslo liudijimus ar autorines sutartis – Seimo narys įvardino kaip buvusios valdžios paliktą slaptą „miną“, kuri netrukus bus pakeista.

Paklaustas apie dalyvavimo laikinose Seimo darbo grupėse – „Už šeimą“ ir „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“, A.S.Nausėda sakė, kad dar nei karto nebuvo susirinkę ir padėję dirbti. Todėl kol kas nieko apie pasakyti negali.

Seimo nario padėjėjas V.Dylertas supažindino, su kokiais klausimais į Seimo narį kreipiasi gyventojai. Jis sakė, kad per tuos porą mėnesių, kreipėsi 48 asmenys. Dauguma problemų susijusių su žeme. Tačiau nemažai ateina su priekaištais, kad negali sutiki ir pabendrauti su Savivaldybės tarybos nariais. Jie, anot besikreipiančių į Seimo narį, sakė, kad jie tiesiog nerengia jokių susitikimų su gyventojais.

1 Komentaras "Seimo nario A.S.Nausėdos spaudos konferencija"

  1. Idomu kaip čia viskas bus..

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*