Kultūrinis vakaras su kraštiečiu, aktoriumi, diplomatu ir fotografu Juozu Budraičiu

Renginį vedė ir savo įžvalgomis apie J. Budraitį pasidalino mokytoja, literatė Irena Arlauskienė.Renginį vedė ir savo įžvalgomis apie J. Budraitį pasidalino mokytoja, literatė Irena Arlauskienė.

Užvakar, spalio 11 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su kraštiečiu, kino, televizijos ir teatro aktoriumi, diplomatu ir fotografu  Juozu Budraičiu. Čia buvo atidaryta fotografijų paroda „Mano kinas. 1970 – 1990“, pristatytos knygos, kalbama apie teatrą, kiną, diplomatinę veiklą.

Renginį vedė ir savo įžvalgomis apie J. Budraitį pasidalino mokytoja, literatė Irena Arlauskienė.

Legendinio Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktoriaus, diplomato, fotografo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Juozo Budraičio paauglystė prabėgo Švėkšnoje.

Penkiolikmetis jaunuolis 1955 metais čia apsigyveno kartu su savo šeima. Lankė Švėkšnos vidurinę mokyklą, vaidino dramos būrelyje. Miestelio gyvenimas aktoriui paliko įspūdį iki šių dienų. Dar ir šiandien su kai kuriais jo žmonėmis, buvusiais mokytojais jis bendrauja ir palaiko šiltus ryšius.

Vienas garsiausių Lietuvos aktorių, „Sidabrine gerve“ už geriausią pagrindinį vaidmenį ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas Juozas Budraitis – neabejotinas kino ir teatro korifėjus. Naujajame LRT televizijos sezone žiūrovai jį išvys televizijos filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinyje – „Laisvės kaina. Partizanai“.

Kultūrinis vakare dalyvavęs Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris kraštiečiui, legendiniam aktoriui padėkojo ir įteikė Šilutės krašto ženklą, kuriame pavaizduota žuvis, kuri primena Šilutės miesto istoriją, nes nuo seno Šilutė garsėjo žuvų turgumis, į kuriuos suvažiuodavo ne tik žvejai, bet ir žemdirbiai, amatininkai, pirkliai iš gretimų apylinkių, Žemaitijos, Kuršių nerijos, Rusnės ir kitų vietovių. Simbolinės žuvies pelekai ant nugaros vaizduoja keturis kaimų namelius: Šilokarčemos, Verdainės, Žibų ir Cintjoniškių, iš kurių 1511 m. buvo suformuotas dabartinis Šilutės miestas. Minimalus ženklo dydis – 18 mm. Ženklas tradiciškai yra juodų nekeičiamų kontūrų, o žuvies pelekai ir žvynai gali būti įvairiaspalviai. Ženklas skirtas skleisti informaciją apie Šilutės kraštą. Šilutės krašto ženklą sukūrė Arūnas Raudonius.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Kultūrinis vakaras su kraštiečiu, aktoriumi, diplomatu ir fotografu Juozu Budraičiu"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*