Kiek gali kisti etninė kultūra

Pirmadienį į būrį Klaipėdoje susirinkę Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nariai bandė ieškoti atsakymo į pamatinį klausimą: ar gali kisti etninė kultūra? Ar ji gali pasiduoti modernizavimui, kuris neišvengiamai veikia visą aplinką. Jei taip – kas yra tie pamatiniai dalykai, kuriuos turime saugoti kaip savo tapatybės požymį? Šiai tarybai vadovauja Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kuri ir pasidalino savo įspūdžiais.        

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybą sudaro visų savivaldybių, kurios siejasi su šiuo kultūriniu regionu, atstovai. V.Griškevičienė pasidžiaugė, kad ir Tauragės savivaldybė, kurios dalis yra buvusiame Mažosios Lietuvos krašte, taip pat delegavo savo atstovą.

Posėdis, anot šios tarybos pirmininkės, buvo audringas. Priežastis paprasta – etninę šio krašto kultūrą žinantys bei jos erdvėje dirbantys žmonės ėmė patys sau aiškintis – kas tai yra, ką verta saugoti, globoti bei rodyti kaip išskirtinį krašto etninį požymį. O tuo pačiu – kiek galima pasiduoti etninių dalykų modernizavimui.

Ši diskusija nebuvo numatyta darbotvarkėje. Tad buvo sutarta rudenį surengti atskirą seminarą ir pradžioje patiems sau atsakyti į šiuos klausimus. Jo esmę V.Griškevičienė nusakė beveik pažodžiui pacituodama vienos narės pasakytus žodžius: „Kas gali paneigti, kad tai ne suplanuotas kažkieno karas: kai nežinai, ką nori išsaugoti, ir viską pradedi keisti, modernizuoti. Ir nebesaugai tų pačių pamatinių dalykų. Tuomet kyla tapatybės klausimas – kas tu esi iš tikrųjų? Tuomet bet kas gali primesti savo nuostatą, tradicijas ar papročius. Ar čia nėra pats didžiausias pavojus?“

Posėdį ši taryba pradėjo pasidžiaugdama Klaipėdos rajonu, kuriam šie metai yra sėkmingi: lydėjo sėkmė kraštovaizdžio projektų konkurse, o Dovilų seniūnija Mažosios Lietuvos kultūriniame regione pripažinta įdomiausiai dirbanti etnokultūros srityje.

Buvo aptartas ir balandžio 22 dieną Rambyno regioninio parko Lankytojų centre bendruomenių atstovams etninės kultūros klausimais rengiamas seminaras. Jį suplanavo Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos darbuotojai. Tačiau gerai nežinodami situacijos regionuose šio seminaro darbotvarkę parengė labiau naudingą kultūros specialistams, o ne bendruomenių atstovams. Vyko diskusija, kaip tokį seminarą reikėtų surengti.

Buvo aptariamos kultūros darbuotojų rengimo bei jų perkvalifikavimo sistemos. Toks poreikis yra, nes norinčių studijuoti šiuos mokslus kasmet mažėja ir aukštosios mokyklos ėmė neberengti tokių programų. Taip po kelerių metų gali nelikti kultūros srityje dirbančių žmonių. Tad būtinas susitikimas su akademine bendruomene ir šios problemos sprendimo paieška.

Buvo tariamasi ir dėl regiono etninės kultūros globos strateginės programos, priemonių plano. Toks galimas ateities darbų sudėliojimas leistų nesiblaškant dirbti šioje srityje.

Taip pat atsirado pasiūlymas, kad reikėtų kreiptis į Lietuvos kultūros tarybą. Dėl kultūrinių projektų finansavimo pasipiktinimą jau pareiškė aštuonių savivaldybių merai. Šią sistemą – įstatymus bei finansavimą– būtina keisti.

V.Griškevičienė taip pat yra ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos kultūros komiteto narė. Antradienį Vilniuje vyko šios tarybos posėdis. Jame buvo kalbėta, kad kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimas šiemet neturėtų baigtis: ši sistema turėtų būti tęsiama ir ateityje.

Šilutės atstovė taip pat sakė, kad toje taryboje ji pirmą kartą išgirdo (viešojoje erdvėje jo taip pat nesigirdi), kad yra rengiamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Tai iki sausio 1 dienos Seimą padaryti įpareigojo Lietuvos Konstitucinis Teismas. Posėdyje buvo išsakytas nuogąstavimas, kad iki naujųjų Seimo rinkimų gali pasirodyti mažai aptartas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengtas įstatymas.

Vilniuje taip pat buvo kalbėta ir apie kultūros darbuotojų kvalifikacijas. Tuo pačiu pastebėta, kad nėra sistemos, kaip tai turi būti padaryta. Buvo atkreiptas dėmesys, jog kultūros darbuotojais galėtų tapti vis mažiau pamokų gaunantys mokytojai, tačiau būtina sutvarkyti perkvalifikavimo sistemą.