Jau ir pavasaris atėjo, ir vieną gyvenimo valandą persukom į priekį, tačiau dar iki šiol nėra iki galo aiški vieta, kur turėtų stovėti atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtas paminklas Kazimierui Steponui Šauliui Švėkšnoje. Nuo Stemplių kilusiam 1918 metų Nepriklausomybės akto signatarui, prelatui, visuomenės ir valstybės veikėjui K.S.Šauliui paminklo kūrimą bei statybą finansuoja jo giminaitis Vytautas Lygnugaris. O kurti jį ėmėsi vienas garsiausių Lietuvos skulptorių Arūnas Sakalauskas.
Sausio pradžioje Švėkšnos visuomenei buvo pristatytas ir pats paminklas, ir galima jo vieta dabartinėje Švėkšnos turgaus aikštėje. („ŠK“ sausio 6 d. „Pirmoji Lietuvos 100-metį gali pradėti minėti Švėkšna“). Nors nemažai daliai susirinkusių tą vakarą seniūnijos salėje ta viena neatrodė tinkama, tačiau jau buvo pradėti įvairūs techniniai pasirengimo darbai.
Kovo pradžioje įvyko dar vienas paminklo statytojų, architektų bei paveldo saugotojų susitikimas su Švėkšnos bendruomene („ŠK“ kovo 10 d. „Paminklas signatarui Švėkšnoje planuojamas naujoje vietoje“). Tuomet dalyvavęs Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis aiškino, kad paminklas turgaus aikštėje, dėl įvairių priežasčių, netiktų toje erdvėje. Jo nuomone, signatarui paminklas geriausiai atrodytų miestelio centre esančiame skvere. Tik visa problema ta, kad ten jau nuo 2003 metų yra paminklas iš Švėkšnos kilusiems knygnešiams pagerbti. Jis per beveik 15 metų tapo vienu iš savitų Švėkšnos kultūrinio pažinimo ženklų. Jį sukūrė švėkšniškis medžio skulptorius Vytautas Bliūdžius. Tad dabar kilo nemaža dilema – kaip pasielgti.
Nuomonės, apie susidariusią padėtį bei galimą to sprendimą, paklausėme Šilutės rajono savivaldybės vyriausiojo architekto Edmundo Benečio. Ji sakė, kad yra keli galimi šios problemos sprendimo būdai: arba stumdyti paminklą knygnešiams ir ieškoti vietos pačiame skvere, arba iš vis šį paminklą iškelti kitur. Dar variantas – pasižiūrėti, gal galima naująjį paminką įkomponuoti nekeičiant dabar ten esančio.
E.Benetis sakė, kad yra baigiama rengti tos vietos topografinė nuotrauka, tad bus galima aiškiau matyti padėtį. Jo nuomone – jei stumti paminklą – tai arba į šiaurę, link turgaus aikštės, arba link pietų – saulėtos skvero pusės. Arba viskas lieka kaip yra ir surandamos abiejų paminklų komponavimo variantas. Vyriausiasis architektas pastebėjo, kad greičiausiai bus pasielgta, kaip jau ne kartą yra buvę Lietuvoje: padarytas natūralaus dydžio kartoninis paminklo variantas ir vietoje, jį kilnojant, bus žiūrima ir derinama su aplinka.
Šiam paminklui vietą projektuoja vienas iš stipriausios klaipėdiečių grupės „A405“ architektų Gintaras Čičiurka. Tai patyręs projektuotojas, kalbėjo Šilutės vyriausias architektas. Tad tikimybė, kad signatarui pagerbti bei kuo mažiau pakeisti esamą miestelio vaizdą, turėtų būti surastas tinkamas variantas.
Tuo pačiu E.Benetis taip pat sakė, kad per jo darbo praktiką tai pirmas atvejis, kada kas keletą mėnesių būtų keičiama statomo objekto vieta. Prieš savaitę šilutiškis architektas sakėsi parašęs laišką ir A.Sakalauskui, ir G.Čičiurkai, kad, iš nedaugelio jo nekenčiamų dalykų, yra paminklų judinimas. Ypač vienų keičiant kitais. Jis taip pat suabejojo, ar pakankami svarūs argumentai turgaus aikštėje nestatyti paminklo signatarui buvo iš sostinės atvykusio Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo. Šilutės vyriausiasis architektas mano, kad toje aikštėje, tinkamai ją sutvarkius, paminklas signatarui būtų atrodęs tinkamai.
E.Benetis sakė, kad kol kas galutinio sprendimo, kurioje vietoje Švėkšnoje turėtų stovėti paminklas K.S.Šauliui, nėra. Tačiau laikas nenumaldomai tiksi ir netruks gali ateiti ta akimirka, kai skulptorius pasakys, kad nespėja laiku padaryti 2,3-3 metų aukščio skulptūros. O paminklą signatarui norima pastatyti iki šių metų rugsėjo vidurio. Tuomet, drauge su Katalikų bažnyčia, jau planuojamos atidengimo iškilmės.
Aš manau, kad paminklas tiktų arčiau bažnyčios, o gal net šventoriuje