Šaunaus orkestro „Pamarys“ – šaunus jubiliejus  (NUOTRAUKOS) (VIDEO)

DSC05666

Šiemet sukanka 20 metų, kai Šilutės meno mokyklos fanfarinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Pamarys“ garsina savo mokyklą, Šilutės miestą bei Vakarų Lietuvą. 1998 metais Šilutės meno mokyklos orkestrui ėmęs vadovaujanti jaunas tuomet pučiamųjų instrumentų pedagogas Gražvyda Raila per keletą metų taip sutvirtino šį orkestrą, kad jau 2002 metais „Pamarys“ Panevėžyje tapo Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato Meno mokyklų orkestrų kategorijos III vietos laimėtoju. Kiti metai ten pat buvo dar sėkmingesni – jaunųjų šilutiškių grojimas jau buvo įvertintas čempiono titulu. O ir vėliau šio orkestro muzikinių kūrinių skambėjimas tuose čempionatuose visą laiką buvo labai aukštai vertinamas. Tai didelis jo vadovo ir dirigento Gražvydo Railos, jo mokinių bei orkestrui talkinančių žmonių nuopelnas.  

Pradžia

O viskas prasidėjo 1995 metais, kai nusprendę apsigyventi Šilutėje, tuometinėje Muzikos mokykloje pradėjo dirbti jauna šeima Judrė ir Gražvydas Railos. Gražvydas tik ką buvo baigęs Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetus ir įgijęs pučiamųjų instrumentų orkestro dirigento,

Gražvydas ir Judrė Railos orkestro „Pamarys“ dvidešimtojo gimtadienio išvakarėse.

Gražvydas ir Judrė Railos orkestro „Pamarys“ vadovai, kolektyvo dvidešimtojo gimtadienio išvakarėse.

orkestro ir ansamblio artisto bei  instrumento pedagogo specialybę. Judrė – Klaipėdos universitete buvo baigusi choreografijos studijas. Nors Gražvydas kilęs iš Kelmės, o Judrė iš Akmenės rajono Ventos, tačiau atvažiavus į Šilutę, miestas jiems labai patikęs ir nusprendė čia likti ir kurtis. Juo labiau, kad netoli buvo Klaipėda, o čia pat Nemunas. Be to, judviejų vestuvių piršliai čia gyveno, būta ir daugiau Judrės giminių.

Nors ir tapo juodu Šilutės muzikos mokyklos mokytojais, tačiau darbo krūviai tuomet buvo labai menki. Todėl Gražvydui teko be tiesioginių savo pučiamųjų instrumento mokytojo pamokų ir muzikos literatūrą dėstyti, ir būti choreografijos – Judrės – mokytojos koncertmeisteriu būti. Be to ir Užlieknių tuometinėje mokykloje muzikos ir choreografijos mokytojais jaunai šeimai dirbti.

Tačiau, kaip pasakojo G.Raila, buvo aišku, kad jis nori orkestrui vadovauti. Šilutės muzikos mokykloje buvo pučiamųjų orkestras, kuriam tuomet vadovavo šviesios atminties žinomas muzikos mokytojas Tomas Balčytis. Tad jaunam ir niekuo nepasižymėjusiam ir tik ką darbą pradėjusiam mokytojui jokios vilties pradžioje nebuvo.

Jau antrais metais dirbant G.Raila perėmė iki tol su trimitais dirbusio mokytojo mokinius. Jie grojimo jau mokėsi trejetą metų, tad ketvirtais metais jau buvo galima kvintetą kurti. Mokiniai su jaunu mokytoju dirbo labai intensyviai ir netrukus jau dalyvavo Klaipėdoje Muzikinio centro surengtame „Skambančios bangos“ konkurse, kur jų grojimas buvo labai neblogai įvertintas. Nuo tol prasidėjo išvykos ir grojimai – jau buvo ką parodyti. Būta ir kitų aukštų kvinteto įvertinimų.

Prie orkestro pulto

1998 metais Šilutės muzikos mokyklos direktorė Rūta Gatelienė, įvertinusi jaunojo mokytojo G.Railos sugebėjimus, pasiūlė iš T.Balčyčio perimti vadovavimą mokyklos orkestrui. Tuomet dėl įvairių priežasčių jis grojo tik per diplomų įteikimo bei Dainų šventes.

Po keletos metų – 2001-taisiais – G.Raila su orkestru išsirengė į pirmąjį Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą Panevėžyje. Tačiau pradžioje reikėjo įveikti atrankos turą Plungėje. Deja, bet tuomet iš ten teko ne į Panevėžį, o namo sukti – neperlipo aukštai iškeltos muzikinės kartelės. Tačiau tai buvo labai gera pamoka savo su kitais orkestrais palyginti. Kaip prisiminė G.Raila, grįžęs ėmėsi orkestro pertvarkos: branduoliu tapo jo „Bras“ vardu pavadintas kvintetas, buvo atsisakyta visų medinių pučiamųjų bei prijungti kiti variniai instrumentai. Tai buvo sėkmingas sprendimas ir, kaip jau minėta, 2002 metais Panevėžyje jau pavyko laimėti Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate III vietą. Toliau sekėsi dar geriau – 2003 metais Muzikos mokyklų kategorijoje – šilutiškiai čempionai. Ir taip kone kiekvienais metais. O šiemet Palangoje surengtame XVIII Lietuvos pučiamųjų instrumentų čempionate savo kategorijoje orkestras buvo geriausias ir iškovojo „Grand Prix“.

Po keletos metų kolega mokytojas Bronius Bučius pasiūlė į orkestrą priimti saksofonus. Jau tuomet buvo aišku, kad orkestras turi žygiuoti. Taip, sujungus beveik visą pučiamųjų skyrių, orkestras natūraliai ir tapo fanfarinis. Fanfarinis – tai variniai pučiamieji, saksofonų grupė ir mušamieji.

Šiandien G.Raila neprisimena tiksliai, tačiau atrodo, kad panašiu laiku jis buvo pakviestas vadovauti ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios pučiamųjų orkestrui. Tai buvo ir nauja patirtis, ir naujos galimybės: bažnytinis orkestras turėjo gerus instrumentus, kai tuo tarpu mokykloje mokiniai grojo su rusiškais. Kadangi ne vienas tuo pat metu ir mokyklos, ir bažnyčios orkestre – tapo lengviau.

Tas bažnytinis orkestras gyvavo 14 metų. Per tą laiką teko lankytis ir groti Vokietijoje, Švedijoje. Vokiečiai rengdavo bažnytinių orkestrų vadovams seminarus ir Vokietijoje, ir čia atvažiuodavo. Tai buvo didžiulė paskata tobulėti. Panašūs orkestrai tuomet ne tik Šilutėje buvo, bet ir Plikiuose, Doviluose – jos globojo kunigas Liudas Fetingis. Su apmaudu vadovas kalba, kad mažėjant grojančiųjų – tie bažnytiniai orkestrai iširo ne tik Šilutėje, bet ir kitur.

Labai liūdna, kalbėjo G.Raila, bet šiuo metu Šilutės rajone nebelikę pučiamųjų orkestrų, kurie dažnai prie didesnių įmonių būdavo. Tiesiog ir grojančiųjų sumažėjo, ir poreikio nebeliko, ir ekonomika kitaip suktis pradėjo.

Papildymas – šokėjos

Kažkada, prisiminė vadovas, reikėjo žygiuoti grojant orkestrui. O tai pasirodė be galo nejauku. Ir pasidarė aišku, kad būtinai reikia ne tik muzikos, bet ir vaizdo. Taip nuo to laiko neatsiejama orkestro dalis yra šokėjos, pasivadinusios „Pamarietėmis“. Šiai choreografinei grupei vadovauja Judrė Railienė. Nuo tol šokėjos lydi „Pamarį“ muzikantams žygiuojant įvairių švenčių metu. Taip pat visi drauge važiuoja į orkestrų festivalius, Dainų šventes ar kitur pakviesti.

Auganti „Pamariečių“ šokėjų pamaina ir jų vadovė.

Auganti „Pamariečių“ šokėjų pamaina ir jų vadovė J.Railienė šiandien.

„Pamariečių“ vadovė sakė, kad senais laikais šokėjas turėjo tik profesionalus „Trimito“ orkestras. Visur kitur su orkestrais žygiavo trimitininkės. J.Railienė nebuvo labai tikra, ar Šilutėje, ar vis tik Palangoje prie orkestro ir atsirado pirmosios šokėjos Lietuvoje. Visokiu atveju tai buvo naujiena. „Pamariečių“ šokėjų vadovė džiaugėsi, kad merginos su jos sugalvotais kutais tai tikrai pirmosios pasirodė. Tuomet, susistatę kėdes namuose, tuos kutus, kas dabar yra kone kiekvieno orkestro šokėjų neatsiejama dalis, ir gaminosi.

Šiuo metu šoka nuo 8 iki 12 merginų. Dažniausiai tai priklauso nuo galimybių: per paskutinį „Pamario“ orkestro pasirodymą Šilutės kultūros ir pramogų centre Kovo 11-tosios proga, šoko tik aštuonios – daugiau šioje scenoje netelpa. Paklausti, ar bent telpa į vieną autobusą, kai kur į koncertinę kelionę su orkestru važiuoja, juokėsi vadovai, kad tik tik, nes dar instrumentus kartu vežtis reikia.

„Pamario maršas“ ir kiti kūriniai

Didžiausia paskata kūriniams, kuriuo groja „Pamario“ orkestras, įsigyti yra Dainų šventės. Ir pagrindinei Dainų šventei, ir moksleivių – iš kompozitorių kūrinius perka Liaudies kultūros centras. Šiaip šis įsigijimas – nėra pigus malonumas.

Tačiau G.Raila džiaugėsi, kad vilnietis kompozitorius Kazys Daugėla specialiai jiems yra „Pamario maršą“ savivaldybės užsakymu yra sukūręs. Minint Šilutės 500 metų jubiliejų šis Teatro ir muzikos pučiamųjų instrumentų dėstytojas, aranžuotojas iš specialiai jam surinktų šio krašto melodijų sukūrė šaunų kūrinį. Jame galima išgirsti ne vieną pažįstą melodijos motyvą.

Dar vieną idėją muzikiniam kūriniui sukurti inicijavo pats G.Raila: 2014 metais, pažymint Kristijono Donelaičio jubiliejinius metus, kompozitorius K.Daugėla sukūrė keturių dalių kūrinį „Metai“. Šį kūrinį Dainų šventėje Vilniuje tais metais grojo jungtinis šventės orkestras. O šių kolektyvų merginos tuomet šoko J.Railienės sukurtą choreografinę kompoziciją. Taip tuomet buvo pristatyta Mažosios Lietuvos etnografinis regionas.

Šiais metais Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje pagal Mindaugo Tamošiūno „Džiaugsmas“ taip pat bus atliekamas pučiamųjų orkestrų kūrinys, kurį lydės taip pat Jurdės Railienės sukurta choreografinė kompozicija.

Šiaip jau juokėsi ir Gražvydas, ir Judrė – jie vienintelė šeima Lietuvoje, kuri vadovauja tokiam jungtiniam orkestrui. Tad ir namuose dažnai neapseinama be pokalbių apie darbą. Taip ten ne tik kutai šokėjoms gimė, bet ir orkestrantų kostiumų eskizai. Naujus kostiumus dešimtojo jubiliejaus proga muzikantams padėjo įsigyti Šilutės savivaldybė bei finansiškai prisidėjo Liaudies kultūros centras, kuris pamatęs dosnią vietos valdžios paramą, nepagailėjo solidaus indėlio.

Tiesa, tuomet neįprastai kai kam atrodė žali orkestrantų kostiumai, nes tradiciškai vyrauja raudona spalva. Tačiau, sakė pagrindinis rūbų „dizaineris“ Gražvydas, spalvos buvo derinamos su Šilutės herbo spalvomis. O marios, pasirodo ne mėlynos, kaip daugelis įsivaizduoja, o žalios. Tuo galima įsitikinti plaukiant jomis.

Baigiant pokalbį su dviem kūrybingais šilutiškiais, buvo smalsu sužinoti, ar daug jų mokinių toliau tęsė Šilutės muzikos mokykloje pradėtą muzikinį kelią. Ir Gražvydas, ir Judrė iš karto prisiminė pirmųjų laidų savo mokinius – Arvydą Stakvilevičių ir Ingą Kuznecovą. Ir vienas, ir kitas yra tapę profesionaliais atlikėjais bei pedagogais. Yra būrys ir kitų, kurie tęsia muzikinius mokslus aukštosios mokykloje, arba jau yra juos baigę. Tačiau nenorėdami ko nors užmiršti vardinant, tiesiog to nedarė. Tik abu kalbėjo, kad ir baigę Šilutės meno mokyklą daugelis ir toliau aktyviai dalyvauja „Pamario“ orkestro veikloje.

Tuo bus galima įsitikintį šį šeštadienį, gegužės 26 dieną, 19 valandą, kuomet Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“, drauge su „Pamarietėmis“ bei koncertmeisteriu Edgaru Noreika miesto Šilutės šventės metu atliks 20 metų jubiliejui skirtą programą. Tuomet turėtų atvykti, o gal ir prisijungti, ir daugelis buvusių šio orkestro dalyvių bei mokinių.

„Šilainės krašto“ ir „Pamario“ orkestro vadovų archyvo nuotraukos.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Šaunaus orkestro „Pamarys“ – šaunus jubiliejus"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*