Šilutės muziejuje – istorinė paroda „Miestas ir mada“

Antradienį Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta mados istoriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo fondo paroda „Miestas ir mada“. Atidaryti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios europietišką miestiečių aprangos kolekciją iš Maskvos atvažiavo ir pats metras A.Vasiljevas. Ir nors čia eksponuojami tik daliosios lyties rūbai ir joms skirti anų laikų aksesuarai, tačiau atidžiai visą tai apžiūrėjus ir sužinojus to laikotarpio rūbo vystymosi tendencijas, tai pasidaro labai įdomu ir visiškai mada nesidominantiems.

Turintis lietuviško kraujo mados istorikas A.Vasiljevas, šilutiškių muziejininkų prikalbintas, H.Šojaus dvaro rūmuose eksponuoja tik pačius įdomiausius minėtų amžių sandūros rūbus. Iš viso parodos lankytojai apžiūrės 30 įvairių stilių suknelių ir apie 100 aksesuarų joms – rankinių, kvepalų, skrybėlaičių bei jos prie tų laikų moterų šukuosenų tvirtinti reikalingų segtukų bei kitų panašių mielų ir malonių daiktų.

Tiems, kuriems parodos atidarymo dieną pasisekė išgirsti paties milžiniškos A.Vasiljevo kolekcijos šios parodos pristatymą (mados metras turi surinkęs apie 65 tūkstančius įvairių epochų bei rūbų bei su apranga susijusių dalykų), sužinojo, kad moteriškų rūbų mados ir jų vystymasis buvo neatsiejama nuo bendro visų laikų estetikos ir kultūros suvokimo. Pavyzdžiui, XIX a. prasidėjus nacionalinei Europos tautų savivokai, netruko tautų savitumai atsispindėti ir madoje – randasi ne tik puošimo detalės, bet ir išlinkimai ar tam tikros suknios klostės bei kiti tą savitumą pabrėžiantys dalykai.

Taip pat atsiradęs rentgeno aparatas išvadavo moteris nuo varginančio ir sveikatą žalojančio korseto nešiojimo. Iki to laiko jis buvo būtinas norint pabrėžti liaunų liemenį – dažnai tinkamą rezultatą pasiekdavo tik stipriai jį suveržus korsetu. O jis, kaip pasimatė rentgenu peršvietus moteris, iš vietos išjudindavo vidaus organus. Taip rūbų madoje, jo atsisakius, ėmė rastis ir vystytis įvairios liemenį pabrėžiančios juostos.

Taip pat buvo įdomu išgirsti, kad mokytojų moterų suknelės tuomet šiaip jau dažniausiai būdavo mėlynos spalvos – tai susiję su galimomis rašalo dėmėmis, kurios ne taip ryškiai krito į akis mokytojų aprangoje. Vėliau atsiradęs posakis „mėlynoji kojinė“ ir reiškė vienaip ar kitaip su mokslu susijusią moterį.

Įdomu buvo sužinoti, kad erotizmas rūbuose, kuomet vis atviriau imtas demonstruoti neatidengtas kūnas, atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet, pasikeitus lyčių balansui, tuo buvo galima lengviau į save atkreipti vyrų dėmesį.

Iki kino atsiradimo beveik nebuvo kosmetikos. Iki to laiko buvo naudojama tik veido blizgesį maskuojanti pudra ir jį balinančios medžiagos. Tuo norėta išsiskirti iš tarnaičių, kurios dirbdamos lauke įdegdavo saulėje. Spalvota kosmetika ėmė rastis tik su vaidybinio kino atsiradimu, kai dėl tuomet nekokybiškų filmų juostų buvo būtina išryškinti aktorių akis bei lūpas. Visa tai patiko ne tik filmuose vaidinančioms moterims.

Ir tai tik kelios detalės iš Šilutės H.Šojaus muziejuje demonstruojamos mados metro A.Vaslijevo kolekcijos. Galima dar pastebėti, kad visi dvare pristatomi eksponatai yra originalai, siekiantys šimtą ir daugiau metų. Ir, kaip sakė šios kolekcijos autorius, šių rūbų restauravimas ir priežiūra yra jo fondo darbuotojų nuopelnas. Šios moterys taip pat dalyvavo parodos atidaryme.

Parodą „Miestas ir mada“ galima apžiūrėti iki rugsėjo 24 dienos.

Be the first to comment on "Šilutės muziejuje – istorinė paroda „Miestas ir mada“"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*