Morės išdaigos ir kiti mūsų dalykai

054

Kažkur interneto platybės klaidžioja smagi išmintis – apšovėt Morę, tai dabar ir turit… O jei rimtai – tokių šalčių senokai, arba bent jau labai senai, nebūta. Ir žiūrint šiltame kambaryje pro langą į smagiai žeme besiritinėjančią saulę, net sunku patikėti, kad, pasak meteorologų, Šilutė pateko į šalčiausių vietų pirmąsias pozicijas Lietuvoje pastarąją savaitę, kai šaltis keletą dienų nekilo aukščiau dešimties laipsnių, o rytmečiais iš vis ir žemiau dvidešimties ne kartą nukritęs buvo. Bent jau tuo galime pasigirti.

Bet nėra to blogo, kas… rusniškiai tradicinį ledo kelią „Rusnė – Lietuva“ per užšalusias pievas tuo pasinaudoję įsirengė. Džiaugėsi be galo pirmiausiai tuo, kad tapo laisvi ir nepriklausomi nuo juos perkėlinėjančių. Antra – dar kartą buvo patvirtinta tiesa, kad stiprybė ir jėga – bendruomenėje: tą ypatingą kelią rengė visi, kas tik tuo metu galėjo. Džiaugiantis drauge su jais atėjo dar vienas laimės suvokimas – laimė tiesiog tai, kad gali namo kada panorėjęs be kitų pagalbos grįžti. Tiek, pasirodo, nedaug žmogui reikia…

Tiesa, ne viską numatė rusniškiai – nepagalvojo, kad svetimšalis sunkiasvoris sunkvežimis tuo keliu važiuoti gali – ir svorį ribojančių ženklų nepastatė. Tai ir įsmuko pralaužęs ledą visokių ten Discovery prisižiūrėjęs lenkas su dideliu automobiliu.

Ir nors įrengę tą ledo kelią, kaip tikisi, paskutinį kartą, ramybės rusniškiai dar neturi. Ir ne tik todėl, kad nei vienas traktorius dar neburzgia prie būsimos estakados pamatų. Panašu, kad nauja „pekla“ užvirė dėl kelio į Rusnę remonto. Nors daugybę metų rusniškiai tik apie estakadą galvojo ir jos geidė, sostinės valdžia nusprendė išmintingai – tuo pačiu ir kelių kilometrų kelią sutvarkyti. Keblumų kyla dėl to, kad ta vieta patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Šiaip jau toks darinys ir sugalvotas, kad išlaikytų tą ypatingą savitumą. O „pekla“ prasidėjo dėl šalia kelio augančių medžių. Demokratija nuo kitų sistemų ir skiriasi tuo, kad ne paskirų aukštai esančių žmonių norai ar jų emocijos lemia, o gyvenimą nustato ir reguliuoja teisės aktai. Atkreipus dėmesį į tai, kad medžiai yra šiaip jau savito buvusių Rytprūsių kraštovaizdžio dalis, kas ir yra nusakyta parko dokumentuose, kilo didžiulis pasipiktinimas ir… galbūt, organizuotas kiršinimas. Dėmesys buvo nukreiptas ne į tuos teisės aktus, o į asmenį, iškėlusį teisės aktų pirmenybę. Ir kuo toliau, tuo įdomiau – savo žodį, kaip pagal galiojančią tvarką ir turi būti, tarė Saugomų teritorijų tarnyba. Nors aiškių sprendimų ir nepriėmė, tačiau ėmė analizuoti padėtį, taip pristabdydama projektavimo procesą. Greičiausiai norėdamas gerai atrodyti (negi iš nežinojimo), į tai sureagavo Šilutės rajono meras, viešai vasario 11 dienos 15min portalo publikacijoje pareikšdamas, kad „Šilutės savivaldybė nepaisys aplinkosaugininkų ir iškirs medžius prie Rusnės“. Tai visiškai tušti žodžiai, nes nei parkas, nei krašto kelias į Rusnę nėra Šilutės savivaldybės jurisdikcijoje. Neteisus ir Saugomų teritorijų vadovas, priekaištaudamas, kad savivaldybė neatliko poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Jis jau tikrai turėtų žinoti, kad kelias ir visi su juo susiję darbai priklauso ne savivaldybei, o kelių direkcijai.

Neiškentė ir Savivaldybės tarybos pozicija – paskutiniame Tarybos posėdyje kreipėsi į merą, kad būtų kuo skubiau imtasi veiksmų ir tas kelias būtų „išimtas“ iš Nemuno deltos parko, kas leistų imtis pradėti jį tvarkyti. Pareiškimų opozicija tuokart pareiškė ir daugiau: kitu, įvardintu paklausimu, susirūpino lyg ir statomu, bet šiaip jau nestatomu autobusų parku, stotimi bei didelio tinklo parduotuve toje teritorijoje. Šiuo paklausimu pageidavo daugiau viešos informacijos apie tai. O trečiuoju dokumentu, pavadintu dėl mero veiksmų, pareikšta, kad meras turėtų savo lėšomis apmokėti 10 tūkstančių 210 eurų ir 60 euro centų teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų su neteisėtai iš darbo atleistu vienos gydymo įstaigos vadovu.

Jei Savivaldybės tarybos posėdis būtų dėl biudžeto nebūtų buvęs paankstintas, tai opozicija būtų turėjusi galimybę dar vienam pareiškimui, nes jau po šio posėdžio Šilutę pasiekė Viešųjų pirkimų tarnybos raštas, kad Šilutė rajono savivaldybė neužtikrina visiems rinkos dalyviams vienodų sąlygų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ir nors viešojoje erdvėje tai pasirodė vasario 22 dieną ir jau praėjo savaitė laiko, tačiau Šilutės rajono Savivaldybės tarybos opozicija nerado noro, laiko bei galimybės pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu. Gal net inicijuoti tyrimą, kas iš to pelnėsi. Tuo ypatingai turėtų būti suinteresuoti opozicijoje esantys liberalai, nes būtent konkurencijos užtikrinimas ir laisva rinka yra pamatinės liberalizmo idėjos. Deja, kol kas tyla…

O rajono meras tuo metu važinėja po seniūnijas ir teikia savo darbo ataskaitas. Tai, žinoma, gerai, tačiau visa tai daroma darbo metu, kas sumažina klausytojų skaičių. Ir greičiausiai, ne tik klausytojų, bet ir paklausėjų, nes galintys ir norintys užduoti klausimus tiesiog tuo metu dirba.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Morės išdaigos ir kiti mūsų dalykai"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*