KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS REIKALINGAS REGIONUI

Naujai Lietuvos valdžiai ėmus kalbėti apie ryžtingas pertvarkas mūsų šalies gyvenime, į daugelį ekonominių, socialinių ar kultūrinių darinių imta žiūrėti pasitelkus aritmetiką. Panašu, kad visuomenė imta vertinti tik iš ekonominių pozicijų, skaičiuojant kas apsimoka, ko yra per daug, o ko nereikia. Visą tai darant Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti, imta planuoti radikaliai keisti ar net laužyti esamą sistemą. Neabejotinai tai turės reikšmės didelės visuomenės narių likimams, kurių gerovei visas šis virsmas lyg ir planuojamas.

Į šią galimą pertvarką, operuojant grynai ekonominiais rodikliais, patenka ir Lietuvos universitetai. Jų iš ties mūsuose daug, tad iš aukštų tribūnų sostinėje imta skaičiuoti, kad tokiai nedidelei šaliai, turėtų pakakti 2-3 universitetų. Suprantama, senas tradicijas turintys Vilniaus ir Kauno universitetai, dėl galimos radikalios reformos, yra ramesni, nes ir daugelis politikų yra jų auklėtiniai, jų mokslininkai pasitelkiami politikų sprendimams argumentuoti ar moksliškai paremti. Tuo tarpu kažkur, dažnai politikų artimame akiratyje nematomi regionuose esantys universitetai, vertinami gan skeptiškai. Juo labiau, kad ir dėl objektyvių priežasčių, ekonominiai jų rodikliai iš ties nėra geri. Tačiau taip skaičiuojant ir kalbant užmirštamas socialinis ir kultūrinis jų vaidmuo.

Taip yra iškilusi reali grėsmė, kad taip vertinant, gali būti uždarytas Klaipėdos universitetas. Nors ši uostamiesčio aukštoji mokykla gali pasigirti tik trijų dešimčių savo istorija, tačiau jo ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę ir svarbą jau yra pajutęs visas Vakarų Lietuvos regionas, tiek gyventojai, tiek įmonės. Tad dėl galimos netekties rimtai sunerimusi ne tik akademinė bendruomenė, bet ir regiono visuomenė.

Aptarti Klaipėdos universiteto reikšmę ir svarbą, asociacija „Mano miestas Klaipėda“ pirmadienį surengė plačią diskusiją. Joje kalbėjo ne tik universiteto mokslininkai, visuomenės nariai, bet ir įvairių Vakarų regiono organizacijų atstovai.

Kaip mato Klaipėdos universitetą, jo svarbą ir indėlį į regiono kultūros vystymą, savo požiūrį išsakė ir Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba. Jos pirmininkė Vilma Griškevičienė šiame forume išdėstė bendrai taryboje suformuluotą poziciją. Siūlome susipažinti su šios tarybos požiūriu.

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba, jungianti septynių Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savivaldybių įvairių institucijų atstovus, teikia šiuos argumentus dėl Klaipėdos universiteto:

1. Kalbant apie Klaipėdos universitetą, jos svarbą, būtina akcentuoti jo indėlį ir reikšmę ne tik Klaipėdos miestui, bet ir regionui.

2. Klaipėdos universitetas reikšmingas mums ir kaip lietuvybės išsaugojimo ir tyrimų apie Mažąją Lietuvą pagrindinis iniciatorius ir krypties sudarytojas.

3. Ši mokslo įstaiga yra patikimas tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo partneris, įgyvendinant regioną jungiančius projektus.

4. Jei nebus Klaipėdos universiteto su humanitariniu, pedagoginiu, menų potencialu, neilgai trukus išnyks ir tik prieš kelis metus visų mūsų pastangomis įteisintas etnografinis Mažosios Lietuvos regionas. Juk tik visiems kartu susitelkus, padedant Klaipėdos universiteto mokslininkams, mums pavyko išvengti subregiono statuso, ar net būti ištrintiems iš Lietuvos etnografinio žemėlapio.

5. Praeitais metais vykusiame Turizmo forume, Klaipėdoje, išgirdome nepriklausomų ekspertų iššūkį regionui – išskyrus jūrą, kuo jūs dar įdomūs, kodėl regionas neišnaudoja unikalios istorijos, krašto ženklų identitetui stiprinti?

6. Ypač svarbu, kad universitete dėsto daugiausiai vietoje gyvenantys dėstytojai. Jiems įdomus, savas šis regionas, todėl istorijos, kultūros, turizmo darbai ir tyrimai didžiąja dalimi susiję su  Mažosios Lietuvos, Vakarų Lietuvos regionu. Nemaža dalimi ir studentų baigiamieji darbai skirti šiam regionui. Universitetas turi sukaupęs archyvus. Visa tai mums reikalinga mums kuriant strategijas, projektus ar kasdieniniame darbe.

7. Jei būtų įgyvendintas pilkasis scenarijus, didelis, savitas regionas liktų be galimybės savistoviai formuoti kultūrinį ir švietimo potencialą bei atlikti reikiamus tyrimus, kurie gali būti ir taikomojo pobūdžio.

8. Magistro ir daktaro studijas projektuojant Vilniuje ir Kaune, mokslinis potencialas nutekės ten, todėl mes galim tikėtis tik riboto supratimo apie regionui aktualią tematiką ir aplamai visas regiono aktualijas. Ar jauni mokslų daktarai važiuos atgalios ten, kur jiems nėra vietos ir juo labiau sąlygų tobulėti, augti? Atsakymas gali būti aiškus.

9. Akcentuotina, kad dėl nemenkų finansinių pragyvenimo Vilniuje ir Kaune kaštų, net jei pats mokslas bus nemokamas, daug Vakarų regiono šeimų, ypač iš mažų miestelių ir kaimų, negalės savo vaikų leisti mokytis. Sudėtingos sąlygos bus ir gilinant įgytą aukštąjį įsilavinimą – magistratūra, doktorantūra.

10. Reikia įvertinti ir geopolitinę Klaipėdos vietą ir reikšmę Lietuvos kontekste. Universiteto akademinis, intelektinis potencialas ypatingai svarbus stiprinant daugiataučio miesto visuomenės pilietiškumą ir didžiavimąsi sava Lietuvos valstybe. Dėl to negali būti ignoruojamas ir politinis Universiteto būtinybės klausimas.

11. Svarbus nepriklausomo universiteto statusas: būtent valstybinio universiteto statusas pirmiausia garantuoja laisvę akademinei bendruomenei, leidžia išvengti trumpalaikių poreikių, kurti ir įgyvendinti ilgalaikę mokslinę, kultūrinę strategiją, kurios svarbą juntame visi.

12. Kaip ir kiekvienoje sistemoje, reikia kai ką pertvarkyti, iš esmės keisti. Jau dabar Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryboje vis garsiau diskutuojame apie kvalifikuotų, (akcentuojame – kvalifikuotų) specialistų poreikį. Kultūros, švietimo sistemos neišvengiamai netrukus susidurs su tam tikros krypties specialistų rengimo, perkvalifikavimo problema, o naujasis Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas byloja – užėmus darbo vietą, atitinkamą išsilavinimą įgyti iki 2022 m. Vadinasi, norint įgyti reikalingą išsilavinimą, teks važiuoti į Kauną, Vilnių?

13. Sistemingai stiprinant konstruktyvų bendradarbiavimą su regiono savivaldybėmis, peržiūrėjus specializacijas, programas, turi atsirasti tarpdalykinės studijos, būtina stiprinti tyrimo centrus ar institutus, pakankamai dėmesio skirti moksliniams tyrimams. Studijos nuo bakalauro iki doktorantūros privalo būti regione – taip galime tikėtis išvengti krizės, ir demografinės taip pat. Sumažės gyventojų regione galime pakartoti kaimyninės Latvijos scenarijų. Klaipėdos regionas neturi netapti tik pramoniniu Lietuvos priedu.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos vardu
Vilma Griškevičienė

2 Komentarai "KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS REIKALINGAS REGIONUI"

  1. Žinoma, kad reikalingas!Šiame straipsnyje – aiškūs ir svarūs argumentai.

  2. Evaldas | 2017-02-17 at 16:25 |

    Argumentuose nėra svariausio dalyko – inžinerijos mokslų. Svarbiausiam Lietuvos transporto mazgui, kur susikerta automobilių, geležinkelių, jūrų transporto keliai, inžinierių reikės visada. Kada Lietuva „susigrąžino“ Klaipėdą, svarbiausias argumentas buvo uostas. Tvirtinant Klaipėdos Universiteto pozicijas, uostas turi būti svarbiausiu argumentu.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*