Šilutiškiai, kur rinksimės Lietuvos šimtmetį paminėti?

111-zuderman

Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo akto šimtmetis 2018-aisiais metais. Pasižvalgiau po Šilutę, ieškodama kokių nors ypatingam valstybės gimtadieniui paminėti skirtų ženklų. Ką radau, t.y.,  ko neradau?

Keliauju centrine Lietuvininkų gatve.

Turgaus aikštėj ant Šyšos upės krantelio išsišiepęs raitosi riebus karpis ar karšis, nesuprasi, svarbu – riebus ir laimingas. Suprask – gerovės ir klestėjimo ženklas, turbūt paminklas net nuo 16 a. pab. čia vykusiems turgums atminti. Ir žuvies taip pat. Tai 2012 metais pastatytas buvusių Šilutės rajono savivaldybės merų dovana miestui. Ech, gerovė…

Buvusio dvaro fone – jo savininko, miesto mecenato Hugo Šojaus skulptūra. Nežinantiems, mecenatas nuo rėmėjo ar labdaros teikėjo skiriasi tuo, kad finansuoja ne socialines ar biologines reikmes, bet meną, kultūrą. Toks buvo šis agronomo išsilavinimą turėjęs vokiečių kilmės dvarininkas. Norėtųsi tikėti, kad šio žmogaus atminimas įkvėps turtingus ir įtakingus vyrus ir moteris gyventi ne tik sau.

Kitoje gatvės pusėje priešas Savivaldybės rūmus – paminklinė siena Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos paminėti. 1923 metų prijungus Klaipėdos kraštą, tuometinė Lietuva sujungė savo etnines žemes. Kasmet sausio mėnesį prie šios sienos iškilmingai padedamos gėlės, atliekama garbės sargyba, padainuoja ištikimas valstybinių švenčių dalyvis choras „Pamario aidas“.

Keliaujam toliau. Tarybinių karių kapinės miesto centre ir didžiulis monumentas aikštės gilumoje jiems atminti. Kapinės yra kapinės – ir juos – žuvusiuosius –kažkas mylėjo, jais tikėjo, motinos jų gedėjo.

Visai šalia kapinių arčiau bažnyčios – Hermano Zudermano – vokiečių rašytojo bei dramaturgo, kilusio iš Šilutės apylinkių, – pilko marmuro biustas ant 2 metrų postamento. 1936 m. paminklo statyba rūpinosi pats Hugo Šojus, kuriam vieną iš savo kūrinių dedikavo H. Zudermanas. Graži bendrystė: menininkas ir mecenatas gimtinei.

Pereinu Lietuvininkų gatvę. Gaisrinės kieme nuo 2013 metų Šilutę nuo gaisrų saugo švento Florijono  medinė skulptūra, kurią išskobė ugniagesys gelbėtojas Stasys Šarkauskas.

 Žingsniuodama Lietuvininkų ir Tilžės gatve ant kai kurių namų matau atminimo lentas kovotojų už Lietuvos laisvę kankinimų vietai, buvusiai Sąjūdžio būstinei atminti, Vydūno – filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo – bareljefą jo vardu pavadintos gatvės pradžioje kitapus parkelio.

Ir viskas.

Trumpai kelionei pasibaigus reziumuoju: visokių paminklų Šilutėje turime: gerovei, prekybai, mecenatui, Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos, tarybiniams kariams, menui, apsaugai nuo gaisro, bet LAISVEI, LIETUVAI, VALSTYBĖS KŪRĖJAMS neturime.

Neinterpretuosiu, ką tai sako apie mus. Tik pasakysiu, kad labai norėčiau ir linkėčiau, kad pagerbtume Lietuvą iki 2018 metų. Todėl prabilau. Vasario 18 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje merui ir tarybos nariams priminiau, kad dar LR Seimo 2012 m. balandžio 26 d. nutarime „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ valstybės valdžios institucijos raginamos 2012-2018 m. ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti ir į savo veiklos planus kaip ilgalaikę ir prioritetinę programą įtraukti pasirengimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui valstybinę programą. Pasiūliau sudaryti iniciatyvinę grupę iš istorikų, garbingų šilutiškių, menininkų, architektų, jaunimo bendruomenės atstovų, tarybos narių ir tiesiog savanorių, numatyti vietą, surinkti pasiūlymus, skelbti konkursą, išrinkti visiems paminklą ar skulptūrą Lietuvos atkūrimo šimtajam gimtadieniui atminti.

Įsivaizduokime, susirenkame Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną ir giedame savo Lietuvėlės himną. Ne ant Kultūros ir pramogų centro laiptų (primena „duonos ir žaidimų“) prieš tuščius Savivaldybės pastato langus, bet ratu, petys petin, ranka rankon prie pačių sugalvoto, inicijuoto ženklo, skirto mūsų Valstybės 100-ojo gimtadienio šventei atminti Šilutės krašte, kur jokio paminklo savo laisvai Valstybei, tiesa, ne šimtą, mažiau (nuo 1923 –iųjų), nebuvom pastatę. Bet dar susirenkame, ir tai yra gerai.

Sandra Tamašauskienė
Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė

2 Komentarai "Šilutiškiai, kur rinksimės Lietuvos šimtmetį paminėti?"

  1. Egidijus | 2016-02-27 at 10:40 |

    Yra dar „Drugelis“ priešais seniūniją, „Pirmokas“ pirmosios gimnazijos teritorijoje. Labai patrauklūs kūriniai, prie kurių galima atminčiai nusifotografuoti. O gali būti, kad Valstybės šimtmetį švęsime Tūkstantmečio ąžuolyne, prie ligoninės ir „senojo-naujojo“ sporto komplekso.

  2. Brolis | 2016-02-28 at 15:02 |

    Yra ir daugiau paminklu. Prie ligonines Zosei Petraitienei ir Motinai. Prie uosto paminklinis akmuo “Senasis bazaras”, uz kulturkes “Bebras” ir kazkokios akmenu kompozicijos, ar “Mini kapinaites” tautos saukliams. Kariu kapinese “Motina”, prie Eksos “paukstelis”. Pirma gimnazija nuseta skulpturomis: du falai, memorialiniu akmenu, o kur dar “Peleda”. Žalgirio gatveje kažkoks memorialas pramintas “Silutes Puntuku”. Prie M.Jankaus mokyklos nuostabi “Girnapuse”. Keliaujant link Verdainiu ir daugiau nuostabiu dalyku rastumete. Manau tikrai yra kur sutikti si garbu jubilieju.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*