Šį šeštadienį, gegužės 21 dieną, Nemune prie Uostadvario švyturio, vidurdienį vyks antrasis Laivų paradas Nemuno deltoje. Jį rengia Nemuno deltos regioninis parkas. Tai lyg ir neoficiali laivinio sezono atidarymo šventė. Šio parado metu bus bandoma pagerinti Lietuvos rekordą, rikiuojant laivus į vieną vilkstinę (programą žiūrėti čia).
Taigi, laivų yra. O kaip atrodo neatskiriama laivybos dalis – prieplaukos ir uostai.
Vandenų krašte esančios prieplaukos
Prieplaukų yra ir upėse, ir mariose. Šioje – rytinėje – Kuršių marių pusėje yra keturios šiuolaikiškos prieplaukos. Tai – Ventainė, Šturmai, Kintai ir Dreverna.
Pamario upėse jų daugiau. Bene didžiausias uostas yra Šilutės mieste prie Šyšos upės. Atmatos upės pakrantėje Rusnės centre, prie pat senojo tilto, yra prieplauka, netoli naujojo tilto – nedidelis uostas. Taip pat yra ir neseniai pastatytasis Uostadvaryje, prie švyturio. Pakalnės upėje – trys uostai: buvęs žuvininkystės ūkio pačiame Rusnės miestelyje, toliau – tik ką pastatytasis, miestelio pabaigoje, prie kabančio tilto per Pakalnę. Dar toliau – prie buvusio Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro.
Beveik visas kaimas ištisa prieplauka – Mingės kaime prie Minijos upės. Neseniai elektros perdavimo tinklams nukabinus laidus per šią upę jachtomis jau galima nuplaukti į prieplauką, kuri yra prie Kintų tvenkinių bei automobilinio tilto per Miniją. Žinoma, žmonės laivus laiko ar iš upės išlipa ir tam neskirtose vietose, tačiau tai jau atskira tema.
Moderniausios prieplaukos ir uostai
Tai tokie uostai ir prieplaukos, kurie buvo pastatyti ar atnaujinti visai neseniai. Su viena išimtimi, tai buvo padaryta remiant Europos Sąjungos struktūriniams fondams.
Paskutinis, neseniai baigtas statyti uostas, – Rusnės miestelio pabaigoje prie Pakalnės upės. Jis didelis ir modernus, tačiau kol kas dar tuščias, be gyvybės.
Šiek tiek anksčiau nei Rusnėje visiškai naujai pastatytas uostas Kintuose. Jis šiuolaikiškas, tačiau taip pat tuščias. Jame kol kas tvarkosi tik žvejai.
Kiti už Europos Sąjungos pinigus statyti, modernizuoti ar įrengti uostai – pilnutėliai ir veikia visu pajėgumu. Tai didelis Šilutės miesto uostas. Jį jau žino ne tik mūsų šalies, bet kitų šalių žmonės. Jis tapo ir miesto renginių dalimi.
Taip pat žinomas ir palyginti neseniai naujai pastatytas Drevernos uostas. Jis išties patrauklus, nes visai netoli Klaipėda. Nuo Drevernos uosto vos už kelių kilometrų kitas Kuršių marių krantas. Daug gyvybės jame sukuria mažieji buriuotojai, kurie mažomis jachtomis, vadinamaisiais kadetais, čia mokosi valdyti vėju varomus laivus.
Modernus yra „Kintų buriavimo mėgėjų“ klubo prieš daugiau kaip dešimtmetį Mingės kaime pastatytas bei įrengtas jachtų uostas. Nors Lietuva tuomet dar nebuvo Europos Sąjungos nare, tačiau uosto statybai jau buvo skirta europinė pagalba. Buriuotojai tik čia, Mingės kaime, tegalėjo įsirengti uostą, nes pačiuose Kintuose krantas yra labai seklus. Krantinės ir pylimai Mingės kaime buvo sutvarkyti bei pritaikyti laivų laikymui taip pat už ES pagalbos lėšas. Laivų čia jau tiek daug, kad kartais kyla nesutarimų, kur tuos laivus prišvartuoti.
Uostadvario uostas taip pat modernus ir šiuolaikiškas, sutvarkytas bei įrengtas pasinaudojus europine finansine parama. Jis patrauklioje vietoje ir tinka jachtoms, kurioms reikia nemažo gylio.
Finansinę paramą modernizuoti savo uostą iš ES gavo ir Ventainės uosto valdytojas. Šiandien ši vieta Kuršių marių pakrantėje baigta tvarkyti ir laukia atplaukiančių laivų.
Kiti uostai
Už nuosavas lėšas buvo sutvarkytas Šturmų uostas. Kažkada buvusiame Kintų žuvininkystės ūkio uoste šiandien tvarkosi bendrovė „Šturmų švyturys“. Čia šią savaitę dar buvo tuščia: vandenyje buvo tik dvi žvejų valtys, žvejybinis botas bei minėtai įmonei priklausantis pramoginis laivas. Ant kranto tebestovėjo į vandenį šiam sezonui dar nenuleistas didysis kurėnas.
Rusnėje, Pakalnės upės pradžioje, taip pat yra buvęs Rusnės žuvininkystės ūkio uostas. Nors pastarasis nėra modernizuotas, tačiau tinkamas laikyti laivams. Prieplauką šalia daugelio pamėgto žuvų restorano „Mėlynasis karpis“ Minijos upėje pamažu rengia UAB „Kintai“. Jis bus šalia jau minėto tilto į Kintus per Miniją. Tačiau tai kol kas daugiau savo poreikiams naudojamas įrenginys, nes šį įmonė teikia ir svečių išvykų laivais po Nemuno deltą ir Kuršių marias paslaugas.
Kodėl kai kurie uostai gali būti nepopuliarūs
Tai visų pirma pasakytina apie tuos uostus, į kuriuos nepatogu įplaukti. Dar visai neseniai tokių uostų nebūta rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Seniau jų ir nereikėjo, nes plokščiadugniai kurėnai galėjo priplaukti ir prie seklių krantų. Tad nei Kintuose, nei Šturmuose, nei ten, kur dabar Ventainės poilsinė, istoriškai uostų ir prieplaukų nebūta. Ši pakrantė yra skalaujama vakarinių vėjų atneštų bangų. Gamtinės sąlygos nepasikeitė, tad bangos ir toliau užneša iškastus uostus. Žinoma, galima kasmet įeigas gilinti. Taip buvo daroma Šturmuose sovietiniais laikais. Ventainės valdytojas taip pat priverstas gilinti įplauką į savo uostą. Tik praėjusią savaitę iš Šturmų uosto buvo išvežta žemsiurbė, kuri pagilino įplauką.
Štai Drevernoje gamta kiek palankesnė – dėl siauresnės marių vietos vakarės bangos ne taip įsišėlsta. Be to, uostas įrengtas Drevernos upės žiotyse – vanduo čia tekėjo nuo seno.
Prasčiausia situacija, ko gero, yra Kintuose. Be vakarinių bangų yra ir kita problema – šio uosto įeigos gilinti negalima, nes jis tiesiogiai ribojasi su Kintų botaniniu draustiniu. Dėl to net uosto kanalas statant buvo pritaikytas laivybai tik iki jo vidurio. Dėl to pačios priežasties taip pat negalima gilinti ir įplaukimo į naująjį uostą. Tad tikėtis, kad jis taps populiarus, bent jau kol kas, tikėtis sunku.
Kol kas populiarumo nesusilaukė ir naujasis Pakalnės uostas, įkurtas Rusnės saloje. Jis daugiau gali būti patrauklus mažesnių laivų savininkams, nes didesniems gali būti kliūtis žemai kabantis pakabinamas tiltas per Pakalnę. Problemų gali kilti ir dėl vis seklėjančių Pakalnės upės žiočių.
Daugelis savininkų savo nedidelius laivus laiko namuose ir, panorę pasiplaukioti, juos atsiveža automobilinėse priekabose. O visi šiuolaikiniai uostai turi nuožulnias vietas laivams į vandenį nuo priekabų įleisti, vadinamuosius slipus. Tad didelės problemos nėra.
Taip iš pirmo žvilgsnio atrodo viena iš laivybos pusių – laivų uostų bei prieplaukų padėtis pas mus, pamaryje, kur Šilutės kraštą pristatantis šūkis skelbia „Kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą“. Pamažu išties daugėja ir laivų, ir uostų.
Be the first to comment on "Vandenų krašto prieplaukos ir laivyba (video)"