2016 metų projektas „Vėtrungių kelias“ baigėsi  (NUOTRAUKOS)

virselis

Spalio 4 dieną Juodkrantės Liudviko Rėžos kultūros centre susirinkę kultūrinio pažintinio „Vėtrungių kelias“ projekto rengėjai ir partneriai aptarė šių metų rezultatus. Jie džiuginantys – nuo 2013 metų Mažąją Lietuvą pažinti kviečiantis projektas sulaukia vis daugiau sekėjų bei tuo keliu „einančiųjų“. Apie tai papasakojo šio projekto iniciatorė, rengėja ir jo koordinatorė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova.

Apie projektą oficialiai

2013 metais pradėtu „Vėtrungių kelias“ projektu Lietuvos žmonėms siekta parodyti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono išskirtinumą ir savitumą. Tai buvo kviečiama pažinti čia esančius muziejus, lankytojų centrus ir ten esančias ekspozicijas, jų edukacines programas, rengiamas parodas bei festivalius. Projekto ašimi buvo pasirinkta tik šiam kraštui būdinga Kuršių marių laivų – kurėnų – vėtrungė, kurios pagrindinė detalė XIX buvo skiriamasis ten žvejojančių laivų ženklas. Norint daugiau sužinoti apie vėtrungę, jos atsiradimą bei jos simbolius, buvo surengta konferencija. Tuomet kilusi mintis į lietuvių kalbą išversti vokiečių tyrinėtojo Hanso Vodės (Hans Woede) knygą apie istorines vėtrunges „Wimpel der Kurenkähne“.

Šio kultūrinio kelio dalyviai turėjo pažinti regioną lankydamiesi projekto rengėjų nurodytose vietose. Keliaujantiems buvo visiška laisvė: jie galėjo vienu kartu susipažinti su tomis vietomis, ar per sau patogų laiką šio projekto vykdymo metu. Jo pradžia pasirinkta birželio 26-joji, kuomet 1844 metais buvo paskelbtas Prūsų valdžios nurodymas žvejybinius Kuršių marių laivus žymėti specialiais ženklais, iš ko vėliau ir radosi vėtrungės. Projektas tęsiasi iki rugsėjo mėnesio pabaigos ir sutampa su aktyvaus turistinio sezono uždarymu. Sėkmingai įveikusieji nurodytą „Vėtrungių kelią“, kaip prizą gaudavo rankų darbo suvenyrinę vėtrungę.

2014 metais projektas „Vėtrungių kelias“ buvo įtrauktas į Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programą. 2015 metais gerokai tobulėjo – sukurta interneto svetainė www.vetrungiukelias.lt. Keliavimo taisyklės buvo papildytos – reikėjo ne tik apsilankyti nurodytose vietose, bet ir surasti ten paslėptą vėtrungę. Populiarumo projektui suteikė taip pat sukurta „Vėtrungių kelio“ feisbuko paskyra.

2016 metais jau buvo siūlomi du keliavimo būdai – įprastu „Vėtrungių kelio“ žemėlapiu lankant kultūros įstaigas bei pasinaudojant internetiniu „Vėtrungių kelio“ žemėlapiu lankant gamtos paminklus ir ieškant regione paslėptų devynių „lobių“. Prie populiarinimo prisidėjo žadinimo taisyklių vertimas į anglų kalbą. Taip pat jau išversta ir minėta H.Vodės knyga. Ją netrukus išleis Šilutės H.Šojaus muziejus.

Į šį projektą įsijungė 20 partnerių iš Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savivaldybių, pradedant Pagėgiais ir baigiant Nida. Interneto svetainėje per 2016 žaidimo laiką apsilankė per 26 tūkstančius lankytojų, kurie susipažino su projektu. Žaidime tiesiogiai dalyvavo apie 800 dalyvių. Laimėtojų, kurie gavo suvenyrines apie 40 eurų kainuojančias vėtrunges, šiais metais buvo 82.

Po šių metų projekto apžvalgos, padėkos partneriams, geriant arbatą, visi dalinosi patirtais įspūdžiais. Dauguma parnerių kalbėjo, kad reikėtų tobulinti dalyvių apdovanojimą prizais. Nes dažnai šeimos nariai, keliaudami „Vėtrungių keliu“, visi pageidavo gauti po brangiai kainuojančią vėtrungę. Visi sutiko, kad prizas – turi būti tikra vertybė. Turėtų būti ir įvairių šio kelio suvenyrų.

Pramoga

Juodkrantė projekto pabaigimui bei aptarimui buvo pasirinkta neatsitiktinai. Išskyrus partnerius iš Nidos bei Juodkrantės, visi iš Drevernos atplaukė prieš keletą metų Klaipėdos turizmo informacinio centro iniciatyva Drevernoje atkurtu senoviniu kuršių laivu – reizine „Dreverna“. Tačiau prieš tai susirinkę į taip pat atkurtą laivadirbio Jono Gižo sodybą, susipažino su Kuršių marių laivų statymu, žvejyba, gyvenimu pamaryje. Apie nuosekliai papasakojo muziejininkė Dovilė Vaičiulytė.

Pasakojimas buvo papildytas nuostabia Janinos Viršilienės virta žuviene. Šiltu viralu pasirūpino Klaipėdos rajono turizmo informacinio centro direktorė Daiva Buivydienė, kuri papildė D.Vaičiulytės pasakojimą apie atkurtą etnografinę J.Gižo sodybą. Direktorė sakė, kad ji tarnauja ne tik muziejiniais tikslais su įvairiomis edukacijomis, bet ir gali trumpam suteikti prieglobstį pro šalį kemperiais važiuojantiems keliautojams.

Žuvienė labai pritiko, kai dvi valandas per marias teko plaukti gan atviru senoviniu laivu. Tai buvo įspūdinga kelionė, kurios kapitonas buvo šį laivą su kitais laivadirbiais pastatęs švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius. Kelionėje jam talkino jo komandos narys Antanas bei šios išvykos dalyviai. Ir nors pūtė stiprokas šoninis vėjas ir didoką medinį laivą gerokai supo, daugeliui tai buvo įsimintina kelionė. Juo labiau, kad keliautojų tarpe buvo ir tokių, kuriems kartais užtykštančios bangos buvo lyg Kuršių marių valdovo Neptūno pašventinimas.

Komentarų nėra, būk pirmas. "2016 metų projektas „Vėtrungių kelias“ baigėsi"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*