Šilutės krašto žmonių politinės nuotaikos

virselis-1

Kaip rodo ką tik pasibaigusio rinkimų į naujos kadencijos Seimą rezultatai, keičiasi Šilutės rajono žmonių politinės nuotaikos. Suprantama, tam įtakos turi sostinėje vykstantys įvykiai. Tačiau ne maža tai dalimi lemia ir gyvenimas savivaldybėse, kurių valdžia – tarybos – suformuotos politinių partijų pagrindu.

Geriausia apklausa – rinkimai

Kad keičiasi žmonių politinės nuotaikos jau senokai skelbė sociologinės apklausos. Jose buvo pastebima, kad nuosekliai auga Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos reitingai. Politinės švytuoklės principas buvo prognozuojamas ir Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionis demokratams. Artėjant rinkimams, ėmė prastėti socialdemokratų reitingai, nors kone ketverius metus ši partija buvo vertinama gan neblogai. Tai tyrimų duomenys.

Jie taip pat liūdną ateitį piešė ir partijai Tvarka ir teisingumas bei Darbo partijai. Panašiai ir nutiko.

Šilutės tendencijos

Politinės nuotaikos kitimo palyginimui rajone turime trejus rinkimus: praėjusių metų kovą vykusius savivaldos, antrus savivaldos, kurie buvo paskelbti dėl gausių rinkimų įstatymų pažeidimų ir dabartinius Seimo rinkimus.

Šilutės 32 rinkimų apygardoje didžiausio palaikymo sekmadienį sulaukė valstiečiai – juos parėmė 24,49 % rinkimuose dalyvavusių piliečių. Konservatoriai – antrieji: už juos balsavo 18,11 %. Tai iš esmės atitiko bendrą Lietuvos situaciją, kurios galutinė baigtis paaiškėjo tik praėjus gerai dienai po rinkimų. Tai pagrindinės rinkimus laimėjusios partijos.

Tvarkiečiai pas mus sulaukė 13,66 % rinkėjų palaikymo. Juos vejasi socialdemokratai – 12,83 %. Už jų, kone per pusę atsilikęs, – Lietuvos liberalų sąjūdis – 7,60 %. Darbo partija sulaukė 2,95 %. Šilutės sąrašą baigia Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) su 2,16 % rinkėjų palaikymu (čia neaptariamos Šilutės savivaldybės politiniame gyvenime nedalyvaujančios politinės jėgos).

Jei palyginsime jau minėtus trejus rinkimus (2015 m. kovo 1 d., 2015 m. birželio 21 d. ir 2016 m. spalio 9 d.), tai galime pamatyti tokias tendencijas (pateikti ne eilės tvarka):

Lietuvos socialdemokratų partija – 21,49 %, 21,24 % ir 12,83 %.

Partija Tvarka ir teisingumas – 17,75 %, 20,68 %, 13,66 %.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 10,00 %, 10,31 %, 18,11 %.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga -7,21 %, 7,50 %, 24,49 %.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,63 %, 9,27 %, 7,6 %.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 9,85 %, 12,53 %, 2,16 %.

Darbo partija – 6,13 %, 5,53 %, 2,95 %.

Iš čia esančių skaičių galime matyti, kad Šilutės „valdantieji“ – „tvarkiečiai“ bei socialdemokratai praranda savo pozicijas. Tik vieninteliai „valstiečiai“ šiuo metu „ant bangos“. Darbo partija iš vis turi visas tendencijas išnykti iš politinio Lietuvos ir Šilutės žemėlapio.

Ką lemia asmenybės?

Jos iš ties nemažai lemia. Į antrąjį Seimo rinkimų turą, gavęs daugiausiai balsų, išėjo valstiečių atstovas Alfredas Stasys Nausėda. Nors jis visai nesenai pakeitė politinę partiją – iš socialdemokratų tapo valstiečiu – tai nei kiek nesutrukdė jam sulaukti gausaus rinkėjų palaikymo – 24,27 % balsavusiųjų. Supranta, jam buvo palanku ir valstiečių partijos aukšti reitingai ir su ja siejamos gyvenimo permainos. Tačiau šiaip A.S.Nausėda populiarus rajone buvo ir anksčiau – per savivaldos rinkimus (pakartotinus) jis buvo populiariausias tarp socialdemokratų. Jis buvo ir šios partijos kandidatas į merus tiesioginiuose rinkimuose, kai paaiškėjo, kad Šilutės rajono žmonės nepalaiko socialdemokratų kandidato, skyriaus pirmininko Sigito Šepučio. Gal net nuo šios partijos ir į Seimą būtų patekęs, tačiau čia antros kadencijos siekė socialdemokratas Artūras Skardžius. Tačiau rinkėjai jam buvo negailestingi – neatleido už dėmesio savivaldybei stoką per ketverius metus ir pernelyg įkyrų dalyvavimą visuose renginiuose paskutiniuosius kelis kadencijos mėnesius – verdiktas 12,90 procentų balsų.

Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatui į Seimą jo dabartiniam jos nariui Kęstui Komskiui rinkėjai buvo kiek atlaidesni, nežiūrint pastarųjų įvykių, kai jis nesugebėjo susitvarkyti su viešaisiais ryšiais. Jis sulaukė 15,34 % balsų.

Antrąją vienmandatinėje apygardoje rinkėjų valia tapo konservatorių atstovė, aktyvioje politikoje dar palyginti nesenai esanti Sandra Tamašauskienė. Ją parėmė 17,71 % rinkėjų. Ji spalio 23 dieną ir varžysis su A.S.Nausėda antrajame rinkimų ture. Jos asmeninis įdirbis prieš rinkimus buvo nemažas – važinėjo po rinkimų apygardą, ieškojo, ir atrodo rado, savo rėmėjų, kurie skleidė apie ją gerąją žinią. Pakilimą šiuo metu išgyvenanti konservatorių partija taip pat „jai padėjo“.

Liberalų sąjūdžio atstovas į Seimą Algirdas Gečas tesulaukė 11,89 % balsų. Arvydas Jakas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas, gavo dar mažiau balsų – 6,05 %. Jis yra partijos, kurią nesenai paliko A.Gečas skyriaus pirmininkas. A.Jakas iš vis nedarė nieko prieš rinkimus, išskyrus keletą kai kur pakabintų plakatų.

Kiti kandidatai Aloyzas Ignašius – Darbo partija bei Rimantas Jaruškevičius – Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija – surinko dar mažiau balsų 2,37, ir 2,07 % balsų.

Dabar lieka palaukti, kaip spalio 23 dieną nuspręs Šilutės rajono žmonės: A.S.Nausėda ar S.Tamašauskienė sugebės mobilizuoti daugiau rėmėjų. O taip pat, kokių partijų balsai atiteks šiems kandidatams. Viena neabejotina – vienas iš jų – tikrai taps naujos kadencijos Seimo nariu

1 Komentaras "Šilutės krašto žmonių politinės nuotaikos"

  1. telaimi geriausias

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*