Sprendimą dėl Mingės kaimo prieplaukų akvatorijų ribų nustatymų balsų dauguma atmetė, dėl saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių bendru sutarimu atidėjo, o likusius Savivaldybės administracijos parengtus sprendimus priėmė. Taip ketvirtadienį vyko eilinis dvidešimt antrasis VIII šaukimo Šilutės rajono savivaldybės posėdis.
Ataskaitos
Šį kartą posėdis buvo netradiciškai ilgas. Pagrindinė priežastis – svarstymui buvo pateikti 53 sprendimo projektai. Tai nemažai. Dauguma jų gan formalūs, politikų kalba šnekant, procedūriniai. Nors kažin ar taip galima pavadinti savivaldybės įstaigų vadovų ataskaitas. Jos tiesiog buvo politikų aptartos komitetų posėdžiuose, tad nediskutuodami joms ir pritarė. Tiesa, šioks toks nesusipratimas vis tik kilo, nes pirmą kadenciją dirbantieji tarybos veikloje pradžioje neskyrė vadovų, ką tvirtino šiame posėdyje, ir įstaigų veiklos ataskaitų. O jos turėjo iš pradžių būti aptartos stebėtojų tarybose, kurių posėdžiai numatyti dar tik balandžio mėnesį. Kaip įprasta, meras Vytautas Laurinaitis labai greitai jiems viską išaiškino.
Tvirtinant Kultūros ir pramogų centro direktorės ataskaitą, tarybos narė Sandra Tamašauskienė padėkojo Jūratei Pancerovai, už puikiai parengtus vasario 16-tos ir kovo 11-tos Nepriklausomybės dienų minėjimus.
Posėdžio pabaigoje buvo pateiktos Šilutės rajono mero V.Laurinaičio bei tarybos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio ataskaitos. Paprastai su jomis supažindami ne tik tarybos nariai, bet jos pristatomos ir seniūnijų gyventojams. Šios ataskaitos yra paskelbtos ir Savivaldybės tinklalapyje, tad norintieji galėjo su jomis susipažinti ir anksčiau. Ne vienais ankstesniais metais yra buvę, kad posėdžio pabaigoje svarstomos jos jau nebesulaukia pavargusių politikų dėmesio. Tačiau šį kartą būta kitaip – klausimų, kuriuos kėlė opozicijos nariai, būta ir vienam, ir kitam. Galiausiai tarybos narys Algirdas Gečas ir opozicijos lyderė Sandra Tamašauskienė pareiškė, kad nepritars nei mero, nei direktoriaus ataskaitai, nes jis ignoruoja opozicijos siūlymus. Iš ties: balsuojant vadovų ir tarybos ataskaitoms pritarė 15 tarybos narių, po vieną buvo „prieš“ ir po 7 „susilaikiusius“.
Minijos kaimo prieplaukų akvatorijos
Sprendimas dėl Mingės kaimo prieplaukų akvatorijų ribų nustatymų jau ir posėdžio pradžioje kėlė aistras. Dar tik tvirtinant jo darbotvarkę tarybos narys Vaidas Pavilonis pasiūlė išimti parengtą sprendimą dėl saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių. Kaip buvę Nemuno deltos regioninio parko direktorius, jis pasiūlė neskubėti su šiuo sprendimu ir jį atidėti vėlesniam laikui. Jo žiniomis, yra rengiamos bei su parku derinamos naujos taisyklės valstybiniu lygiu. Tad paskubėjus gali tekti prie šio sprendimo vėl grįžti ir jį taisyti. Sprendimas daugiau susijęs su „ledo keliu“ per užlietas ir užšalusias deltos pievas, kuriomis į darbus važinėja rusniškiai potvynio metu.
V.Pavilonis taip pat paklausė Administracijos direktoriaus S.Šepučio, kaip jam sekėsi bendrauti Mingės kaime, kur buvo derinami prieplaukų reikalai. Direktorius atsakęs trumpai, kad viską pavyko suderinti. Tad V.Pavilonis pastebėjo, kad tuomet nereikia atidėti ir sprendimo projekto dėl prieplaukų akvatorijų ribų nustatymo. Tačiau žodžio paprašiusi S.Tamašauskienė vis tik pasiūlė nesvarstyti jo posėdyje. Ji argumentavo tuo, kad Kintų bendruomenė nebuvo informuota apie numatoma sprendimą, tad politikai nežino jos vertinimo. Pasak tarybos narės, dar praėjusių metų birželio mėnesį asociacijos „Minijos kaimo grožis“ ir „Mingės kaimo architektūrinio draustinio bendruomenė“ apskundė savivaldybės sprendimą. Nes prieplaukų nuomos konkursas buvo paskelbtas nepasibaigus penkerių metų laikotarpiui, nuo Minijos kaimo krantinių tvarkymo pabaigos, kam buvo gauta europinė parama. Taip, anot S.Tamašauskienė pažeistas Minijos kaimo bendruomenės viešasis interesas ir pabloginta jų gyvenimo kokybė.
Administracijos direktorius S.Šeputis į tai atsakė, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauji teisės aktai ir būtina prieplaukoms priskirti akvatorijas (prieplaukos teritoriją). Tai būtina norint užtikrinti saugią laivybą, kuri prasideda balandžio mėnesį. Galiausiai buvo nuspręsta balsuojant nuspręsti, įtraukti į darbotvarkę šį sprendimą ar ne. Daugumos tarybos narių balais vis tik nuspręsta svarstyti šį klausimą.
Spendžiant jį, kalbėti pradėjo tarybos narys Antanas Martinkus. Jis sakė, kad versle nėra daugumos ar opozicijos Tad mano, kad šitas sprendimas iki galo nėra išdiskutuotas. Į verslą, anot jo, reikia žiūrėti atsargiai, nes verslininkų labai mažėja. A.Martinkus sakė, kad negalės pritarti šiam sprendimui, nes jo nuomone, šiuo atveju verslas yra spaudžiamas. Meras sakė, kad nespaudžiamas, o tiesiog nustatomos taisyklės, kad prieplauka galėtų naudotis ir kiti verslininkai. Dar buvo ir daugiau nuomonių, tačiau meras nutraukė pasisakymus ir paskelbė balsavimą. Dešimt tarybos narių pritarė šiam sprendimui, šeši buvo „prieš“, tiek pat „susilaikė“. Tai buvo mažiau nei pusę posėdyje dalyvavusių politikų, tad Minijos kaimo prieplaukų akvatorijų nustatymo sprendimas atidedamas keliems mėnesiams. Jei nebus rasta būdų jį pagreitinti.
Bręsta nuomonės dėl Šilutės miesto mokyklų pertvarkos
Lyg ir eilinis turėjęs būti sprendimas, kuriuo būtų nustatytas mokinių skaičius klasėse, virto nemenka diskusija. Po to, kai Socialinio komiteto pirmininko pavaduotoja Laimutė Uselienė pristatė jį, sakydama kad ateinančiai metais rajone sumažėja dar 11 klasių, žodžio paprašė S.Tamašauskienė. Ji pasiūlė pertvarkyti Šilutės miesto pagrindines mokyklas į stiprias progimnazijas. Norintieji galėtų tęsti mokslą gimnazijose, o likusiems sudaryti sąlygas mokytis amato. Tačiau ir pati pastebėjo, kad Turizmo ir verslo paslaugų bei Žemės ūkio mokyklose nėra patrauklių specialybių tinkančių mokytis po aštuonių klasių, tad ir tą reikėtų inicijuoti. Į tai meras atsakęs, kad prievarta kur mokytis niekas nieko šiais laikais neverčia ir to nedarys ateityje.
Į diskusiją įsiterpė A.Gečas, kuris pastebėjo, kad šis sprendimas inertiškas. Iš esmės – didinamas mokinių skaičius klasėse. Tad apie kokį ugdymo individualizavimą galima kalbėti? Politikas pasiūlė parodyti pavyzdį – priešingai, sumažinti mokinių skaičių klasių ryžtingai 4-6 moksleiviais ir taip palengvinti darbą mokytojams. Tai būtų gerasis pavyzdys, apie kurį, taip pat galėtų būti kalbama, kaip kad iš gerosios pusės vienoje iš televizijos laidų buvo paminėtas Klaipėdos rajonas.
Diskusiją papildė Jonas Jatautas, pasidalindamas savo patirtimi iš Tauragės. Jis kalbėjo, kad tame kaimyniniame mieste griežtai atskirtas progimnazijų ir gimnazijų tinklas. Vis pageidaujantys tęsia mokslus gimnazijose, kur eina absoliuti dauguma miesto moksleivių. Taip išsprendžiama gimnazijų komplektavimo klausimas bei efektingai išnaudojamos darbo vietos mokyklose. J.Jatautas kalbėjo, kad Šilutėje jau bręsta M.Jankaus ir Pamario pagrindinių mokyklų reorganizavo klausimas. Anot politiko, tam pradžioje reikėtų surengti platesnę diskusiją. Sprendimas, balsavus 16 „už“, 2 „prieš“ ir 5 „susilaikius“, buvo priimtas. Tad Šilutės taryba kol kas nesiryžo tapti geru pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.
Be the first to comment on "Ar Šilutės savivaldybė gali tapti pavyzdžiu kitiems?"