Sekmadienį, lapkričio 11 dieną, Šilutės kultūros ir pramogų centras pakvietė miesto bei rajono bendruomenes prisiminti šiek tie užmirštą Švento Martyno dieną. Ji Mažosios Lietuvos etnografiniame regione ilgus metus buvo siejama su samdinių darbo pabaiga ir dažnai buvo vadinama tiesiog Padėkos diena, nes šeimininkė dėkodavo jiems už darbą.
Kad ši šventė labiau atitiktų nūdienos dvasią, Šilutės kultūros ir pramogų centro darbuotojai sekmadienį po pietų pakvietė bendruomenes registruotis ir kartu visiems kepti grilį. Tam buvo pasirūpinta kepsninėmis bei vieta, kurią puošė prie kiekvienos komandos gražiame žibinte įdėta žvakutė. Tai padaryta neatsitiktinai – ši Šv. Martyno diena anksčiau buvo Žibintų ar tiesiog Šviesos diena. Be to, piemenys, iki tos dienos nesulaukę pirmojo sniego, vesdavo aplink baltą beržą, taip tikėdamiesi jo, o tuo pačiu ganiavos pabaigos. Nors tokios tradicijos šį kartą ir nebuvo, tačiau du ožiukai bei dvi žąsys šioje šventėje buvo.
Visa tai ir buvo priminta susirinkusiems aikštėje šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės Hugo Šojaus buvusio dvaro, kuriame šiandien gyvuoja jo vardu pavadintas Šilutės muziejus. Viena iš šio renginio vedėjų kaip tik ir buvo šio muziejaus vadovė, puikiai šišioniškių tarmę įvaldžiusi Indrė Skablaukaistė. O šventę vedė Marijus Budraitis. Apie piemenis ir tai, kaip jie ganydavo gyvulius bei kaip trumpindavo su jais dienas, tos dienos dalyviams pasakojo etnografas iš Klaipėdos Jonas Kavaliauskas.
O susirinkusius į šią šventę puikiai išjudino ir nuo žvarbaus vėjo sušilti padėjo šiais metais 30 metų gyvavimo sukaktį minintis „Verdainės“ etnografinis ansamblis su savo išmones nestokojančia vadove Regina Jokubaityte. Šis kolektyvas ne tik padainavo senųjų šio krašto dainų, bet ir surengė ne vieną judrų žaidimą.
Tad nors tą sekmadienį ir pūtė žvarbokas vėjas, visi Martyno dienos grilio dalyviai ne tik gardžiai išsikepė atsineštus patiekalus, bet ir smagiai praleido laiką.
Be the first to comment on "Šilutiškiai sumanė atgaivinti Švento Martyno šventę "