Išskirtinis naujo žurnalo „Rambynas“ numeris

virselis-b

Prieš kelias savaite dienos šviesą išvydo Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidžiamas žurnalas „Rambynas“. Jis turi dvi išskirtines savybes: pirma – pažymėtas jubiliejiniu dešimtuoju numeriu. Antra – jis gerokai storesnis, nei iki tol išėjusieji. Tai neturėtų ypatingai stebinti, nes jis dvigubas: jame ne tik 10, bet drauge ir 9 numeris.    

v-1

Viršelyje – Vokietijos istorikės, žurnalistės, dokumentinių filmų autorė Ulla Lachaur.

Nežiūrint padidėjusios apimties, žurnalo numerio struktūra išliko nepakitusi. Pradžioje – vyriausios redaktorės Dianos Milašauskienės įžanginis straipsnis. Jame – savotiškoje kryžkelėje atsidūrusių leidėjų klausimas, suformuotas teksto pavadinime „Žurnalas „Rambynas“: ar dešimtasis be atsities?“ Jame  apžvelgiamas per dešimtmetį nueitas kelias, aptarti darbai, padėka autoriams. Ir tas klausimas – kas toliau? Tačiau lyg nuraminant šį leidinį pamėgusius skaitytoją užsimenama, kad gal jis keisis, tačiau turi teisę gyvuoti, nes „panašaus leidinio (turinio prasme) Mažosios Lietuvos regione kaip ir nėra“.

Naujajame numeryje keli tekstai skirti Rambyno apylinkių ar Mažosios Lietuvos istorijai. M.Purvinas aprašo pamažu iš užmaršties traukiamą techninio paveldo – geležinkelio, vadinamo siauruku, – istoriją. Toks traukinukas kažkada kursavo nuo Mažosios Lietuvos paribio Smalininkų iki Tilžės ir buvo labai populiarus. Edmundas Mažrimas, Tauragės kultūros paveldo tyrinėtojas, labai nuosekliai, su gausiomis iliustracijomis straipsnyje „Žirgas Mažosios Lietuvos paribio regionuose“ aprašo vienu pagrindiniu ilgus metus buvusį žmogaus pagalbininką, jo veisimą.

Istorijai taip pat priskirtini ir archeologų Darius Kiniulio ir Romo Jarocko tyrinėjimus. Pastarasis aprašo Opstainių (Vilkyškių) piliakalnio tyrinėjimus. D.Kiniulis aptaria archeologinius radinius iš Tilžės apylinkių. Irena Seliukaitė trumpai apžvelgia Šiaurės Skalvą, kuri pristatyta Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės trečiajame atnaujintame leidinyje „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“. Valdas Kasperavičius aprašo senojo šio krašto Nemuno laivo – vytinės – istoriją bei pasakoja apie jos statybą Trakuose prieš keletą metų.

Iš Pagėgių krašto kilęs geologas Bernardas Paukštys analizuoja Rambyno apylinkių gamtinį pagrindą. Čia taip pat galima daugiau sužinoti ir apie XIX amžiuje vykusias Rambyno kalno griūtis, kurios paaiškinamos žemės struktūros pokyčiais. Egidijus Bacevičius plačiai aptaria vardinius ir proginius augalus, kurie iki šių dienų auga Mažosios Lietuvos etnografinėje teritorijoje ar skirti išskirtiniams įvykiams ar asmenybėms pažymėti. Giedrė Skiptienė pateikia gamtinius orų stebėjimus, kuriuos užfiksavo Rambyno gyventojas Algirdas Stakvilevičius.

Žurnalo sudarytojai ir toliau nemažą dėmesį skiria kraštui nusipelniusioms asmenybėms. Liudvika Burzdžiuvienė per Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus dukterį Elzė Jankutę, primena šios šeimos gyvenimą bei Martyno Jankaus muziejų pasiekusį jos tautinį kostiumą. Bronius Makauskas aprašo kunigo Anupro Gauronsko sielovados bei kultūrinį darbą dabartinėje Karaliaučiaus srityje. Antanas Stanevičius pasakoja apie gretimo zanavykų krašto sūnų Bernardą Aleknavičių, kuris, gyvendamas Klaipėdoje, labai daug prisidėjo Mažosios Lietuvos krašto istorinės atminties gaivinimui ir atkūrus nepriklausomybę, ir sovietiniais laikais. Saulius Sodonis pristato leidėją Kęstutį Demerecką, kuris populiarina šį kraštą savo leidiniais. Eugenijus Skipitis pasakoja apie žemaičio Juliaus Rockio kūrybinius darbus iš metalo, kurių nemažai rado savo vietą Mažosios Lietuvos paveikslų sode po atviru dangumi Bitėnuose. Menotyrininkas Petras Šmitas aptaria meninius Klaipėdos akcentus, aprašo joje bei kitose vietose kūrusius dalininkus. O taip pat kalba apie XX a. pirmoje pusėje Klaipėdoje surengtas dailės darbų parodas.

Žurnalui solidumo suteikia jame esančių tekstų vokiškas bei rusiškas reziume.

Šis žurnalas išėjo rėmėjų pagalba. Jį rėmė „Spaudos radijo ir televizijos fondas“, kelios bendrovės – „Vilkyškių pieninė“, „Senasis Rambynas“ bei „Veižas“. Šiek tiek įdomiai ir gan netikėtai pakankamai solidžiame leidinyje pristatyti ir keli privatūs asmenys. Naująjį „Rambynas“ žurnalo numerį, kaip ir kai kuriuos ankstesnius, galima įsigyti Rambyno regioninio parko lankytojo centre, o taip pat ir Šilutės H.Šojaus muziejuje.

01 03 04

1 Komentaras "Išskirtinis naujo žurnalo „Rambynas“ numeris"

  1. nijole | 2016-10-05 at 08:11 |

    Bus įdomu paskaityti.Ačiū ŠILAINĖS KRAŠTUI už informaciją.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*