Mažosios Lietuvos praeities mylėtojus pasiekė pirmasis šių metų, o iš vis jau vienuoliktas, „Rambyno“ žurnalo numeris. Ant jo – gegužės mėnesio data. Jį drauge su partneriu Rambyno regioninio parko direkcija rengia (leidžia) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“. Šis kiek plonesnis nei parėjusiųjų metų 9 ir 10 numeriais pažymėtas „Rambynas“, kuomet dėl įvairių aplinkybių vienu kartu dienos šviesą išvydo dvigubas ir tuo savaip unikalus žurnalo numeris. Šiuo metu jau baigiami dėlioti antrojo šių metų žurnalo numerio tekstai.
Leidėjai lieka ištikimi tradicijai bei pasirinktam savo stiliui, kuomet numeris prasideda literatūrine įžanga. Šįkart jame su šiais kraštais siejamo Johaneso Bobrovskio Bronio Savukyno iš vokiečių kalbos verstas eilėraštis „Tolminkiemio kaimas“.
Platų apžvalginį straipsnį apie Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią, parapijai tekusius išbandymus skelbia šios bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys. Jis apžvelgia jos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kaip ir kitos šio krašto bažnyčios, sovietinės okupacijos metais ji buvo paversta sandėlių. Tačiau daugelio žmonių dėka bažnyčią pavyko atstatyti bei restauruoti. Šiandien – ji viena iš gražiausių buvusios Klaipėdos krašto pietinės dalies bažnyčių. Ir jau eilę metų tarnauja ne tik kaip maldos namai, bet kaip labai ryškus ir savitas Vilkyškių ar net viso regiono kultūros židinys, kuriamame svarbią vietą užima vargonų muzika. Autorius taip pat aprašo parapijos kapines ir parapijinę mokyklą. Atskira dalis skirta šios bažnyčios varpams. Tekstas gausiai iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis.
Elena Stankevičienė, buvusi Pagėgių viešosios bibliotekos direktorė, tekste „Lietuviškas tiltas tarp Lietuvos ir Šveicarijos“ pristato šiais metais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanotą kraštietę, gyvenančią Šveicarijoje, Jūratę Jablonskytę – Caspersen. Savo veikla ji ne tik puoselėja lietuvybę Šveicarijoje, bet ir skiria daug dėmesio Pagėgių kraštui.
Plačiai su pavyzdžiais pasienio tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos mažąją liaudies architektūrą aprašo Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas. Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė pateikia enciklopedinių žinių apie Vilių Kalvaitį, vieną lietuvių tautosakos rinkėjų. Labiausiai jis išgarsėjo savo lėšomis 1910 metais išleista knyga „Lietuviškų vardų klėtelę“. Ji įdomi ir unikali, nes lietuvių ir vokiečių kalbomis pateikta apie 15 tūkstančių lietuviškų vardų bei pavadinimų, patarlių bei priežodžių. Su keletu jos ištraukų yra siūloma susipažinti žurnale, nes nemažai tautosakos anuomet buvo surinkta ir Rambyno apylinkėse.
Išsamus ir įdomus klaipėdiečio Egidijaus Bacevičiaus straipsnis „Jokūbinės parkas papuošė Tilžę ir žadino lietuvininkų sąmoningumą“. Savo laiku Jokūbinė buvo pripažinta gražiausiu parku Rytprūsiuose. Skaitant šį straipsnį apima savotiškas pavydas besidžiaugiant to metu Tilžės valdžios žmonių noru ir sugebėjimu kurti grožį. Negailėta nei pinigų, nei žmonių – parkui prižiūrėti buvo samdomi patyrę parkų specialistai bei tam skirtoje mokykloje vietoje to buvo apmokami jaunieji sodininkai. E.Bacevičius savo tekste plačiai apžvelgia įvairius aspektus: kokie buvo svarbūs parke ženklai miesto praeičiai, kokios duoklės atiduotos laikmečiui, kaip buvo pagerbta karalienė Luizė. O taip pat autorius atkreipia dėmesį, kad parkas tuo pačiu buvo ir lietuvybės gaivinimo židinys. Nelieka Bacevičiaus neaptarta ir tai, kaip viskas per sumaištis buvo prarasta bei tai, kaip dabartiniais laikais yra bandoma susigrąžinti buvusias vertybes.
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė primena energingą nepriklausomos Lietuvos statytoją, dėjusių valstybės pamatus ir Lietuvoje, ir išeivijoje Rapolą Skipitį. O profesorius Helmutas Arnašius žurnale prisimena savo senelį, Tilžės akto signatarą Jurgį Arnašių. „Eglės“ leidyklos direktorius, žurnalistas Antanas Stanevičius žurnale pristato dabarties fotomenininką, leidėją, spaustuvininką klaipėdietį Saulių Jokužį.
Platus lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Editos Barauskienės pasakojimas „Priekulė – mažas miestelis prie didelio kelio“. Asta Šimkuvienė, Pagėgių pasienio rinktinės viešųjų ryšių vyresnioji specialistė, „Rambyne“ pristato pasieniečių kuriamą muziejų Pagėgiuose.
11 „Rambyno“ žurnalo numerį baigia Daridos Čepukaitės literatūrinis pasakojimas „Raganų miško paslaptis“.
Be the first to comment on "Naujas „Rambyno“ žurnalo numeris"